Jau šeštus metus iš eilės Lizdeikos gimnazijoje surengta rajono mokinių tiksliųjų ir gamtos mokslų konferencija „Tyrėjo diena-6“. Konferencijos metu 42 mokiniai, besidomintys gamtos ir tiksliaisiais mokslais, lydimi biologijos mokytojos Lionės Semeniukienės, išvyko į edukacinę kelionę: lankėsi VDU Botanikos sode ir LSMU Anatomijos muziejuje, kur dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose. Edukacinės išvykos tikslas – gilinti gamtos bei tiksliųjų mokslų žinias.
Mokiniai dalyvavo apžvalginėje ekskursijoje po VDU Botanikos sodo parką, kuriam ypatingą aurą suteikia legendomis apipinto dvarininko J. Godlevskio Aukštosios Fredos dvaras ir tarpukario Lietuvą menanti oranžerija. Čia vaisius nokina bananai, papajiniai melionai, figos, auginami įvairiausi atogrąžų ir paatogražų augalai, su kuriais mokinius supažindino botanikos sodo ekskursijų vadovė E. Braun. Oranžerijoje mokiniai turėjo galimybę grožėtis margaspalviais atogrąžų drugiais. Sužinojo apie drugių maitinimosi ypatumus bei jų populiacijoms kylančias grėsmes. Apsilankymas drugelių parodoje buvo savotiška terapija: plasnodami įvairiaspalviai drugiai nuskaidrino pilką rudeninę nuotaiką, pažėrė žaismingai teigiamų emocijų.
Pasikrovę teigiamų emocijų, lizdeikiečiai skubėjo į VDU Botanikos sodo rūmuose veikiančią mokslinių tyrimų laboratoriją NSO (lot. k. – Naturales Scientiae Omnibus („Gamtos mokslai visiems“), kur dalyvavo edukacinėje programoje „Genetinės informacijos vieneto DNR išskyrimas iš apelsino vaisiaus“. Prieš pradedant atlikti darbą laboratorijos edukacijos specialistė E. Juškaitytė patikrino gimnazistų žinias apie DNR sandarą ir funkcijas. Mokiniai iš apelsino vaisiaus išspaustų sulčių išskyrė DNR, kuri buvo gerai matoma mėgintuvėlyje esančio tirpalo paviršiuje. Mokiniai, atlikdami praktinį darbą, įgijo darbo laboratorijoje įgūdžių, buvo skatinami kritiškai mąstyti, teisingai vertinti ir analizuoti gautus rezultatus.
Mokiniai lankėsi LSMU Anatomijos muziejuje. Juos čia pasitiko muziejaus vedėja V. Kriaučiūnienė. Atvėrus muziejaus duris, akį iškart patraukė didelis žmogaus griaučių stendas, kuriame galima suskaičiuoti visus kaulus. Edukacinės programos vadovė atskleidė šio stendo istoriją: muziejaus įkūrėjo profesoriaus J. Žilinsko draugas testamente įrašė, jog atiduoda savo kūną anatomijos muziejui, kad po mirties studentės galėtų į jį žiūrėti, grožėtis bei liesti. Lizdeikiečiai sužinojo apie muziejaus įkūrimo istoriją, išgirdo įdomių pasakojimų apie muziejaus eksponatų rinkimą ir preparatų ruošimą bei sėmėsi žinių apie žmogaus kūno sandarą. Muziejaus vedėja papasakojo, kaip mirusio žmogaus palaikai patenka į Anatomijos institutą. Anksčiau tam tikslui vartodavo mirusių benamių, kalinių palaikus, vėliau gyvas žmogus galėdavo „parduoti savo kūną“, tačiau tokio pirkimo buvo atsisakyta, nes jis prieštaravo moralės normoms. Dabar naudojami tik pagal testamentą ar paskutinės valios pareiškimą palikti žmonių palaikai. Kai žmogaus palaikai patenka į Anatomijos institutą, jie yra balzamuojami, kad daug kartų galėtų pasitarnauti medicinos studijoms praktinių užsiėmimų metu. Gimnazistai susidomėję apžiūrinėjo muziejaus eksponatus: žmogaus griaučius, vidaus organus, kūno skersinius pjūvius, balzamuotus kūnus. Jie ypač domėjosi, kaip atrodo ligos pažeisti organai bei įvairios fiziologinės patologijos. Kraujagyslių, limfos ir kitos sistemos padėjo mokiniams suprasti, kaip funkcionuoja visas žmogaus organizmas. Ne vienas turbūt lygindamas rūkiusio žmogaus plaučius, nusėtus juodomis dėmėmis, su šalia eksponuojamais baltais avies plaučiais susimąstė apie šį žalingą įprotį. Edukacinė programa buvo puiki proga gilintis į žmogaus kūno anatomiją, suprasti, kad žmogaus organizmas – pati sudėtingiausia gamtos sukurta sistema, kuria reikia rūpintis.
Edukacinės išvykos metu dar kartą įsitikinta, jog vadovėlių medžiagą papildę edukacinių užsiėmimų patirtimi mokiniai jaučiasi daugiau žinantys, skatinama savirealizacija bei mokymosi motyvacija, taip pat tai padeda priimti vienokį ar kitokį sprendimą dėl profesijos pasirinkimo. Prasminga tai, jog praktiniuose užsiėmimuose mokiniai mokomi dirbti grupėje, patiriamas pažinimo džiaugsmas. Susitikdami su mokslo srities specialistais, klausydamiesi jų paskaitų, mokiniai tampa aktyvūs ir smalsūs, kritiškai mąstantys bei natūraliai susidomi mokomuoju dalyku.
Gitana Abromikienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
