Siekiant paskatinti 1–4 kl. gabius ir aktyviai dalyvaujančius renginiuose, lietuvių kalbos ir literatūros konkursuose, olimpiadose bei gerai lietuvių kalbos besimokančius mokinius, artėjant šv. Kalėdoms, jiems organizuota edukacinė išvyka į Kauną. Aplankytas Balio ir Vandos Sruogų namas-muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus bei Juozo Tumo-Vaižganto butas-muziejus.
Lankydamiesi Balio ir Vandos Sruogų name-muziejuje, mokiniai turėjo galimybę išgirsti daug įdomių faktų apie ryškią, įvairialypę B. Sruogos asmenybę, jo šeimos gyvenimo istoriją ir laisvalaikio pomėgius (vienas jų – šachmatai, šis intelektualus bendravimas buvo skirtas tik artimiausiems bičiuliams). Mokiniai galėjo apžiūrėti muziejuje eksponuojamus daiktus, rankraščius, pamatyti autentiškus eksponatus (dryžuotą kalinio švarką, dubenėlį ir pypkę), susijusius su Štuthofo koncentracijos stovyklos realijomis, išsamiau sužinoti apie B. Sruogos patekimo į lagerį aplinkybes, romano „Dievų miškas“ parašymo situaciją. Beje, kūrinys išverstas į 12 kalbų, yra verčiamas net į japonų kalbą. Įdomu tai, kad „Dievų mišką“ į anglų kalbą išvertė rašytojo anūkė Aušrinė Byla. Kūrinys į vokiečių kalbą buvo išverstas tik 2007 metais. Grįžęs iš Štuthofo koncentracijos stovyklos ir neberadęs į Vakarus pasitraukusios šeimos, paskutinę gyvenimo vasarą rašytojas, jau būdamas beveik apakęs, praleido būtent šiame name.
Lizdeikiečiai aplankė Maironio lietuvių literatūros muziejų, kur turėjo galimybę pasivaikščioti po Maironiui priklausiusius prabangius namus, kurių neaplenkė nė vienas XX a. pradžios inteligentas, pamatyti žymaus poeto asmeninius daiktus. Mokiniai taip pat apžiūrėjo ir kuklesnius buto kambarius, kur gyveno Maironio pagalbininkė sesuo Marcelė, kurios rankdarbių galima pamatyti visuose Maironio buto kambariuose. Artimesnė pažintis su Maironio gyvenamąja aplinka leido mokiniams suvokti Maironį kaip iškiliausią XIX a. tautinio atgimimo poetą, geriau pajusti jo poezijos žodžio galią ir grožį. Mokiniai turėjo progą nusileisti ir namo rūsius, kurie per 1863 sukilimą buvo paversti kalėjimu. Čia buvo kalinamas sukilimo organizatorius ir vadas A. Mackevičius.
Taip pat mokiniai svečiavosi rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto, kurio 150-ąsias gimimo metines švęsime jau kitais metais, memorialiniame bute-muziejuje, esančiame netoli Rotušės aikštės. Čia juos pasitiko entuziastingas kanarėlių – Mykoliuko ir Severiutės – čiauškėjimas. Jas, prisimindami rašytojo meilę gyvūnams, prie lango narvelyje įkurdino muziejaus darbuotojai. Muziejaus gidas mokiniams papasakojo ir apie rašytojo augintinį šunelį Kauką bei jo išdaigas. Vaižgantas šiame bute išgyveno 12 metų. Rašytojas garsėjo kaip populiarus, žmonių mylimas kunigas, savotiškas prieškario laikų Kauno visuomenės „nuotaikų barometras“. Gimnazistai išgirdo įdomių pasakojimų apie Vaižganto asmeninius daiktus. Kai kurie iš jų tapo legendiniais, pavyzdžiui, garsieji rašytojo kailiniai, kuriuos jam, viešint Paryžiuje, nupirko sesers Severijos žentas diplomatas P. Klimas. Mokiniai susidomėję klausėsi gido pasakojimo apie Vaižganto, ryškiausio XX a. pradžios rašytojo, publicisto, savo kūryboje kėlusio besąlygiškos meilės Lietuvai idėją, publicistinių tekstų,grožinių kūrinių parašymo aplinkybes bei veikėjų prototipus.
Turiningai pasisvečiavę pas lietuvių literatūros klasikus, mokiniai neabejotinai sugrįžo pagilinę lietuvių kalbos ir literatūros žinias. Edukacinė išvyka leido joje dalyvavusiems geriau pažinti lietuvių literatūros kūrėjų asmenybes, gyvenimą ir kūrybą, sustiprino mokymosi motyvaciją, saviraiškos poreikį, išlaisvino kūrybiškumą.
Gitana Abromikienė, lietuvių kalbos mokytoja
