Lietuvių kalbos sklaidai ir prestižui didinti jau ketvirtus metus Lietuvoje ir užsienyje vyksta Lietuvių kalbos dienos. Radviliškio Lizdeikos gimnazija kartu su Radviliškio rajono švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriumi kasmet aktyviai įsijungia į šioms dienoms skirtus renginius, tad ir šių metų vasario 28 d. gimnazijoje lankėsi garbūs svečiai – dr. Kęstutis Kaminskas ir profesorė dr. Danguolė Mikulėnienė.
Ketvirtokai gimnazistai ir rajono lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai klausėsi paskaitos „Lituanistikos raida per šimtą metų ir tolesnės plėtros galimybės“. Profesorė įdomiai pristatė savo parengtos knygos „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida, pagrindiniai lūžiai“ pirmąją dalį. Lektorė kalbėjo apie mokytojo ir mokinio ryšio svarbą saugant kalbą, domintis kalbotyros dalykais. Pavyzdžiui, Eduardas Volteris, baltų kultūros, tautosakos, etnografijos, senųjų lietuviškų raštų tyrinėtojas, kovotojas prieš lietuvių spaudos draudimą, „užaugino“ kalbininką Kazimierą Būgą. XIX a. pab. lietuvių kalbos tyrinėjimui daug dėmesio skyrė užsienio universitetų kalbininkai. Leopoldas Geitleris buvo pirmasis kalbininkas, 1875 m. važiavęs per Kauno guberniją ir, kaip rodo jo sudarytas žemėlapis, lankęsis Radviliškio apylinkėse tyrinėdamas tarmes. Dr. D. Mikulėnienė savo knygoje pateikia daug archyvinės medžiagos apie kalbininkų darbus. Klausytojams įdomu buvo pamatyti nepublikuotų rankraštinių gramatikų faksimiles ir lietuvių kalbos bei papročių kitimą Mažojoje Lietuvoje bei Jonavos apylinkėse, kuriuos mokslininkė iliustravo nuotraukomis ir konkrečiais pavyzdžiais. Kalba buvo nuolatos rūpinamasi, didžiausias lūžis bendrinės kalbos raidoje įvyko 1922 m. Tada buvo numatyta kalbos planavimo strategija: statusas, sandara, mokymas ir prestižas. Mokslininkė apžvelgė kalbos padėtį sovietmečiu, kai nebuvo galimybių bendradarbiauti su užsienio tyrėjais, iškėlė XXI a. problemas ir iššūkius, su kuriais susiduria kalbininkai, vienas jų – gimtosios kalbos (savi)vertė.
Po paskaitos dr. K. Kaminskas kvietė mokytojus diskutuoti apie problemas, su kuriomis susiduriama dėstant gimtąją kalbą. Mokytojai kėlė klausimus apie pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo diferencijavimą, pratybų žalą jaunesnių klasių mokinių rašto kultūrai, mokinių skaičių klasėje, programų neatitikimus. Buvo pastebėta, kad kalbą būtina saugoti, puoselėti ir pradėti taikyti kalbos, kaip ekologinės sistemos, apsaugos ideologiją, nes ji yra gyvas organizmas ir tik nuo mūsų visų priklauso jos išlikimas.
Rita Šimkuvienė, Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė
