Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje kovo 20 d. vyko tradicinė respublikinė lietuvių kalbos ir literatūros konferencija, skirta Juozo Tumo-Vaižganto150-osioms metinėms. Ją daina ir skaitymais apie Vaižgantą pradėjo gimnazijos mokiniai, o direktorė Ina Bajarauskaitė pasveikino visus susirinkusius.

Konferencijos svečias Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis pranešime „Vaižganto gyvenimo publicistika“ supažindino su Vaižganto laiškais, prisiminimais, „Tėvynės sargo“ platinimu ir pabrėžė, kad dirbdamas kitiems Vaižgantas pastatė paminklą sau. Jo subtilus humoro jausmas ir gebėjimas perduoti žinią kad ir apie potvynį Kaune, parodo laiškų autorių kaip puikų publicistą, gebantį patraukti dėmesį savo stiliumi ir aktualijų pateikimo maniera. Vaižgantas buvo laisvas savo vidumi, todėl ir jo visa veikla susijusi su kova prieš asmens laisvės suvaržymą. G. Vaškelis atkreipė dėmesį, kad spaudos draudimo metais Vaižgantas ne tik pats leido „Tėvynės sargą“, bet ir broliui Jonui perdavė 600 egzempliorių parvežti į Rytų Aukštaitiją, kad žmonės galėtų skaityti. Deja, šis sumanymas baigėsi liūdnai, brolį Joną sulaikė žandarai, o vėliau jis buvo ištremtas už nelegalios spaudos gabenimą. Iš Vaižganto publicistikos galime suprasti, kad jis buvo labai aktyvus ir šiuolaikiškas, atviras naujovėms ir, kaip juokavo lektorius, šiais laikais būtų aktyvus socialinių tinklų lankytojas, nes ir anuomet Vaižganto buvo pilna. Jis mėgo teatrą, nors tuo metu kunigams drausdavo ten eiti. Leidybos skyriaus vadovas pasidžiaugė, kad dabar yra išleistas 24 Vaižganto raštų tomas su jo pamokslais ir numatoma iš viso išleisti 30 tomų.

Paskaitą apie Vaižgantą tęsė viešnia iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto dr. Aistė Kučinskienė. Jos pranešimo tema „Pasigavome nors pragiedrulių“: Vaižgantas ir Lietuvos vizija“. Lektorė analizuodama Vaižganto laiškus pristatė, kaip jis suprato lietuvių kultūrą ir valstybę. Laiške Klimams Vaižgantas apmąsto savo visuomeninę veiklą, o straipsniuose ragina saugoti lietuvybę ir raštą, nes per jį telkiasi lietuvių kultūra. Klausytojams buvo įdomu, kad archyvinėje medžiagoje rasta Vaižganto pasisakymų apie Radviliškį. Jis džiaugiasi, kad čia lietuviškai šnekama, stovi nauja, švari bažnyčia, yra dvi mokyklos. J. Tumas pabrėžė, kad per švietimą ir kultūrą įmanoma sukurti ir kultūringą tautą. Net jo slapyvardis rodo, kad natūrą (Vaižgantas) keičia kultūra. Šiam visuomenininkui net buvo kilusi idėja kurti bendrą Lietuvos ir Latvijos valstybę. Sumanymų šiam iškiliam žmogui niekada netrūko. Vaižgantas visada liks tas pragiedrulis, nušvietęs Lietuvos padangę.

Lizdeikos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja ekspertė Jurgita Plukienė pranešime „O man visi geri ir visus myliu, bile tik dirbtų ir tarnautų Lietuvos pažangai“ atkreipė dėmesį į kitataučių vaizdavimą K. Donelaičio, A. Baranausko ir Vaižganto kūryboje, o Laimutė Verbickienė, Lizdeikos gimnazijos lietuvių k. ir literatūros mokytoja ekspertė, pranešime „Emociniai J. Tumo-Vaižganto žodyno atspalviai“ pakvietė visus pamąstyti apie žodžių, vartojamų Vaižganto kūriniuose, reikšmes. Pertraukos metu konferencijos dalyviai aplankė lietuvių k. ir literatūros mokytojos metodininkės Gitanos Abromikienės fotografijų parodą, skirtą J. Tumui-Vaižgantui.

Įdomiai ir turiningai darbas vyko sekcijose. I sekcijos „Vaižgantas ir knygnešystė“ moderatorė Rita Šimkuvienė, lietuvių k. ir literatūros mokytoja ekspertė, dalyviams skaitė pranešimą apie tai, kaip Vaižgantas prisidėjo prie lietuviškų leidinių platinimo, pasidalino su šioje sekcijoje dalyvavusiais Šiaulių r. Kuršėnų Daugėlių pagrindinės mokyklos atstovais integruotų pamokų patirtimi Ustronėje, J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejuje. Mokiniai išsakė patyriminius įspūdžius. Svečiai papasakojo apie jų mokyklos mokinių ir mokytojų vykdytą projektą „Mylėdamas Lietuvą, myliu Laisvę“, skirtą Vaižganto 150-osioms metinėms paminėti. Tiek lizdeikiečiai, tiek kuršėniškiai išsakė nuomonę, kad integruotos pamokos kitoje aplinkoje labai patraukia mokinius, paįvairina veiklą, plečia akiratį, ugdo kūrybiškumą.

II sekcijoje „Vaižganto tarnystė kultūrai ir visuomenei“, kurią moderavo Gitana Abromikienė, lietuvių k. ir literatūros mokytoja metodininkė, ir Laima Verbickienė, lietuvių k. ir literatūros mokytoja ekspertė, buvo pristatyti 3 pranešimai. Radviliškio r. Pociūnėlių pagrindinės mokyklos lietuvių k. ir literatūros mokytoja metodininkė Roma Buivydienė pasidalijo gerąja patirtimi apie atliktą Pociūnėliuose tyrimą „Kiek pociūnėliečiams pažįstamas Juozas Tumas-Vaižgantas?“ ir pristatė su Vaižganto atminimu susijusias veiklas, vykdomas mokykloje. Ugnė Važgauskaitė, Radviliškio r. Pociūnėlių pagrindinė mokyklos 9 kl. mokinė, pranešime „Popietė – Juozo Tumo-Vaižganto kūrybos skaitymas“ aptarė renginį ir pasidalino įspūdžiais, kaip šių dienų mokiniai supranta Vaižganto tekstus. Šarūnas Bernotavičius ir Gvidas Lukoševičius, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos 2 kl. mokiniai, pranešime „Aš buvau gyvas − lietuvių reikalais...“ aptarė svarbiausius Vaižganto asmenybės bruožus, veiklos kryptis ir kūrybą. Moderatorės kartu su savo mokiniais pakvietė konferencijos dalyvius pasivaikščioti po Vaižganto Lietuvą – sužymėti žemėlapyje vietas, kuriose jam teko dirbti. Gauti rezultatai nustebino mokinius – Vaižgantas dirbo visuose Lietuvos regionuose, būtent todėl taip gerai išmanė lietuvių reikalus.

III sekcijoje „Savas ir šiuolaikiškas Vaižgantas“, kurios darbą moderavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Nida Urbonavičienė, svarstyta, kurie Vaižganto asmenybės bruožai žavi šiuolaikinį jauną žmogų. Drauge bandyta sukurti Tumo kodą: tolerantiškas, unikalus, modernus, atidus, sąmojingas... – auditorija vardijo vertybes, kurių sąrašą papildė Lizdeikos gimnazijos 2 klasės mokinės Gerda Bačiulytė ir Iveta Skulmytė savo pranešime „Vaižganto asmenybės šiuolaikiškumas“. Vaižgantas įspūdinga asmenybė, kurio testamente randame ir išpažintį, ir įpareigojimą: „Lietuvą ir lietuvius mylėjau, bet sentimentus jiems jau iškalbėjau savo raštuose, prašom pasiskaityti ir bus vis tiek, ar aš tebesu, ar nebesu.“ Todėl didesnė dalis sekcijos darbo laiko ir buvo skirta apmąstymams, kiek šiuolaikinį žmogų gali sudominti Vaižganto kūryba. Lizdeikos gimnazijos 4BV klasės mokinė Justina Šalukaitė perskaitė pranešimą „Meilė ir aistra literatūroje“, jame pristatė meilės ir aistros suvokimo kaitą, lygino Vaižganto, Šatrijos Raganos, M. Katiliškio perteiktą požiūrį, susiejo su šiuolaikinio Vaižganto – kunigo Algirdo Toliato – svarstymais Linos Ever knygoje „Kelyje“. Po pranešimų diskutuota ne tik apie meilę ir aistrą, bet ir apie literatūrologų J. Sprindytės, D. Satkauskytės, S. Žuko siūlomas interpretacijas, svarstyta apie semiotikos galimybes iš naujo atidžiai perskaityti tekstą ir juo žavėtis.

Konferencijos pabaiga visiems suteikė daug emocijų, nes vyko protų mūšis, kuriame dalyvavo ir mokiniai, ir mokytojai. Viktoriną vedė dr. Aistė Kučinskienė. Komandos pasitikrino savo žinias apie Vaižgantą ir literatūrą, o nugalėtojų laukė prizai. J. Tumo-Vaižganto raštais buvo apdovanotos dvi lizdeikiečių komandos, laimėjusios pirmą ir antrą vietas, ir trečiosios vietos laimėtojai – Kuršėnų „Pavenčių“ komanda.

J. Tumas sakydavo, kad turi dvi mylimąsias – Lietuvą ir knygą. Lietuva – tai nuostabus kraštas, kuriame gyvena sunkumų užgrūdinti, stiprūs žmonės, o knyga ir šiandien augina žmogų dvasiškai, ypač brandina jauną asmenybę, todėl konferencijoje išsakytos mintys padės visiems dalyviams apmąstyti ir geriau suprasti, kad Vaižganto indėlis Lietuvos visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui yra be galo svarus.