Tradiciškai istorijos mokytojų iniciatyva antrokai gimnazistai vyko į Vilnių, į Lietuvos Respublikos Seimą. Kuo tikslingiau naudotos tolimos kelionės galimybės: be LR Seimo suplanuota aplankyti Valstybės pažinimo centrą prie LR Prezidento kanceliarijos bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejų. Kelionei vadovavo, veiklas organizavo mokytojos Laima Maminskienė, Ana Savickienė, Vaida Jankūnienė, tikinčios, jog tokia mokinių pilietiškumo ugdymo, istorijos pažinimo forma paveikiausia.

Pirmiausiai, paisydami griežtos Seimo nario Vytauto Juozapaičio, maloniai sutikusio priimti savo kraštiečius, darbotvarkės, visi skubėjo į Seimo rūmus. Gimnazistams pirmoji jaudinanti patirtis – valdžios rūmų apsaugininkų patikra, kuri ugdė discipliną (gebėjimą greitai išsirikiuoti pavardžių abėcėlės tvarka, pateikti asmens dokumentą, tinkamai dėti apžiūrai daiktus). Malonu buvo įsitaisyti Mėlynosios salės minkštose kėdėse, naudotis technine įranga ir bendrauti su radviliškiečiu, žymiu Lietuvos kultūros asmeniu-dainininku, Operos ir baleto teatro solistu, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, Muzikos ir teatro akademijos profesorium, dabar LR Seimo nariu. Žavėjo prelegento nuoširdumas, paprastumas, gebėjimas įdomiai aktualiais jauniems žmonėms klausimais kalbėti. Mokiniai išklausė samprotavimų apie gyvenimo kelio pasirinkimą, mokymosi vertingumą, pareigą dirbti Tėvynei, visuomenei, kurią V. Juozapaitis įvardino kaip tam tikrą tarnystę. Spėjo sužinoti, kaip jis žiūri į aktualias šiandienos mokyklos problemas, kitus gyvenimiškus dalykus. Ilgai būtų klausinėję lizdeikiečiai, jei ne laiko trūkumas. LR Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus darbuotojos, tarp kurių buvo ir Lizdeikos gimnazijos absolventė Monika Kutkaitytė, vedė į pažintinę ekskursiją. Aplankytos įvairios erdvės: istorinė Kovo 11-osios Akto salė, Lietuvos Tarybos, Konstitucijos salės, naujai įrengta, kompiuterizuota įstatymų leidėjų darbo vieta, Spaudos konferencijų salė, Žurnalistų kambarys, kitos. Seimo pastato vidaus puošmenos – įvairios istorinės nuotraukos, dokumentų kopijos, simboliai – iliustruoja Lietuvos valstybės valdymo sistemos istoriją, valstybės raidą lėmusius įvykius. Šių eksponatų apžvalga – svarbi ekskursijos rūmuose, kuriuose buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, dalis. Atidžiai apžiūrėtas Sausio 13-osios memorialas. Toliau, pasiskirstę į grupes, gimnazistai su mokytojomis traukė į Valstybės pažinimo centrą, Okupacijų ir laisvės kovų muziejų.

Valstybės pažinimo centre – modernioje edukacinėje erdvėje – buvo ugdomas aktyvus, sąmoningas mokinių santykis su valstybe. Šiuolaikinėmis informacijos pateikimo priemonėmis, vadovaujant gidui, sužinota, kaip veikia valstybė, kaip piliečiai dalyvauja valstybės kūrime ir valdyme, kokiais būdais gali spręsti visuomenei rūpimas problemas. Lizdeikiečiai supažindinti su Prezidento rūmų, kur įsikūręs centras, istorija. Šiame pastate gyveno vyskupai ir generalgubernatoriai, buvo apsistoję karaliai, carai, imperatoriai. Nuolatinė Valstybės pažinimo centro ekspozicija leidžia kiekvienam lankytojui savarankiškai rinktis, ką apžiūrėti, kuo domėtis: valstybės teritorija, gyventojais, valstybės institucijomis, jų funkcijomis. Atskiruose stenduose vieni bandė subalansuoti valstybės biudžetą ar susipažinti su Lietuvos gyventojų etnine sudėtimi, kiti garso fiksavimo prietaisu įrašė gimtąją tarmę, klausėsi pateiktų šnektų, treti prie pulto suko, ekrane stebėjo gimtojo miesto panoramą. Mokiniams įspūdingiausia, labiausiai įsiminė ekspozicijos dalis, kur išdėstytos užsienio šalių vadovų bei tarptautinių organizacijų dovanos Lietuvos Prezidentams. Valstybės vadovas, vykdamas į užsienio šalį ar priimdamas užsienio svečius Lietuvoje, apsikeisdamas oficialiomis dovanomis, išreiškia pagarbą ir sustiprina vadovų tarpusavio ryšį. Eksponatai įvairiausi: nuo knygų ir liaudies menininkų darbų iki brangakmenių, aukso papuošalų. Į Valstybės pažinimo centrą dera dar ne kartą vykti, nes tik susipažinta su ekspozicija, nedalyvauta jokioje edukacinėje programoje, kurių siūloma vienuolika.

Daugelio antrokų nuomone, didžiausią įspūdį paliko lankymasis buvusiuose KGB rūmuose – Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kur apžiūrėti buvęs KGB vidaus kalėjimas, mirties nuosprendžių vykdymo patalpa, ekspozicijos, supažindinančios su sovietų valdžios represijomis, pasiaukojama ir atkaklia lietuvių kova dėl nepriklausomybės atgavimo. Anot 2C klasės gimnazisto Šarūno Bernotavičiaus, labiausiai įsiminė gido Arūno Boriso pasakojimas apie negailestingus kalinių tardymo būdus, apie tai, kaip žmonės negalėdavo net atsiremti į sieną savo kameroje, jiems neleidžiama miegoti bei patenkinti paprasčiausių žmogaus poreikių. Taip pat įsiminė pasakojimas apie tai, kaip palauždavo kalinius, kurie nesilaikė taisyklių: juos uždarydavo į specialias nešildomas kameras, būdavo ribojamas miegas ir iš šių kamerų neišleisdavo kelias dienas. Labiausiai sukrėtė pati kalėjimo atmosfera: maži kalinių kambariai, kuriuose laikomi keli žmonės vienu metu, siauri koridoriai, vos prasiskverbianti dienos šviesa ir tas nenusakomas nejaukumo jausmas. Kiekvienas turėtų apsilankyti šiame muziejuje, kad pamatytų ir pajaustų, kokiomis žiauriomis sąlygomis buvo ginama Lietuvos laisvė.

Tradicinėje išvykoje lizdeikiečiai netradiciškai mokėsi istorijos, pilietiškumo. Pamoka kitoje erdvėje leidžia geriau suprasti atskiro dalyko medžiagą, motyvuoja mokinius, nes praktiškai pamatoma, išbandoma tai, kas klasėje neįmanoma.

Lizdeikos gimnazijos mokytoja Alvydė Panova