Dabartinė biblioteka yra pasikeitusi, papasakokite, kaip ji pasikeitė.

Nuo 1964 metų iki 2007-ųjų biblioteka buvo įsikūrusi mokyklos trečiajame aukšte. Tai buvo dvi patalpos, tuo metu skaityklos dar nebuvo. Kai atėjau čia dirbti 1997 metais, bibliotekos fondą sudarė daugiau kaip 35 tūkstančiai egzempliorių grožinės ir šakinės literatūros. Bibliotekos skaitytojų buvo apie 800 šimtus. Per 22 darbo metus ne kartą teko reaguoti į vartotojų poreikius: kėlėme fondą į mažesnę patalpą ir atidarėme didelę skaityklą: mokiniai ir mokytojai skaitė, ruošėsi pamokoms, dirbo kompiuteriais, vyko pamokos, renginiai ir kt. Biblioteka teikė kopijavimo ir spausdinimo paslaugas. Mažėjant mokinių skaičiui, direktorius J. Varkulevičius pasiūlė biblioteką perkelti į pirmą aukštą, kad būtų patogiau visai bendruomenei. 2007 metais atidarėme skaityklą ir biblioteką. Tad dabar visi džiaugiasi erdviomis, šviesiomis ir jaukiomis patalpomis.

Ar pastebite, kaip keičiasi jaunimo požiūris į skaitymą? Koks jis dabar?

Daugelis teigia, kad jaunimas neskaito, o aš manau, kad tai netiesa. Skaito, domisi ir ne kartą teko dalyvauti jų diskusijose skaitykloje, aptarinėjant knygas, mokymo programas. Ypač mokiniams keista, kad dabartinei kartai reikia skaityti senąją klasiką, kuri, anot jų, svetima, nesuprantama ir neaktuali. Mokiniai pastebi, kad daugelis kūrinių baigiasi tragiškai, arba juose rašoma apie žmogžudystę, jų manymu, programoje tokių kūrinių neturėtų būti. Liūdna, kad grožinę, laisvalaikio literatūrą gimnazijos bibliotekoje skaito mažai moksleivių, gal dėl to, kad nedidelis pasirinkimas. Dėl mažo finansavimo nėra galimybės nupirkti naujų leidinių. Per metus užsakome tik apie 15 naujų knygų.

Šiais laikais turime internetą, kabelinę televiziją, elektronines knygas. Ar biblioteka, jos paslaugos vis dar aktualios?

Manau, kad biblioteka visada bus aktuali. Iš pokalbių su dabartiniais bibliotekos lankytojais supratau, jog daugelis akcentuoja, kad popierinę knygą maloniau turėti rankose nei elektroninę, ir tai mane, kaip bibliotekininkę, labai džiugina.

Papasakokite apie savo darbo dieną?

Į darbą ateinu jau iš vakaro suplanavusi, ką dirbsiu, bet dažnai tenka planus pakoreguoti ir suktis daug sparčiau. Na, negali juk mokytojas ar mokinys vėluoti į pamoką! Tikrinu fondą, tas darbas reikalauja kruopštumo. Tenka spręsti ir iškilusias problemas, padėti mokiniams nepasiklysti informacijos gausoje. Bibliotekoje visada yra darbo ir netiesa, kad čia lengva dirbti.

Kas labiausiai džiugina, o kas sunkiausia šiame darbe?

Labiausiai džiugina, kad mokiniai ir mokytojai kreipiasi pagalbos, bendrauja, pasitiki kaip specialiste, padiskutuojame apie perskaitytas knygas. Taip pat padeda parengti įvairius renginius ir juose dalyvauja. Dirbame darniai, kaip komanda ir matau, kad biblioteka gimnazijos bendruomenei yra svarbi. Liūdna, kad atsakingų žmonių požiūris į kultūrą nesikeičia jau daug metų – kalbu apie menką finansavimą fondams papildyti.

Ko šis darbas jus išmokė?

Manau, kad pirmiausia bendravimo su skirtingo amžiaus žmonėmis, darbo komandoje, begalinės kantrybės, tolerancijos. Šiame darbe tenka ir išklausyti, ir paguosti, todėl psichologinės žinios, kurių įgijau studijuodama socialinio darbuotojo specialybę, taip pat labai svarbios.

Kokia, jūsų manymu, yra gera knyga?

Aš stengiuosi iš knygos pasiimti maksimumą: skaitydama visada atkreipiu dėmesį, kaip parašyti žodžiai, įdomu autoriaus stilius. Man labai svarbūs knygoje vaizduojami žmonių santykiai, įsidėmiu išmintingus, įdomius posakius. Jeigu knyga paliko įspūdį ir apie ją kalbi su draugais, tai, manau, kad ji yra gera.

Kokie lankytojai jus labiausiai džiugina?

Motyvuoti, žinantys ko nori, nebijantys diskutuoti, išsakyti savo nuomonę, mylintys knygą ir ją prižiūrintys. Labai norėčiau suburti knygų mylėtojų klubą.

Ką šia Radviliškio mokyklos, kartu ir bibliotekos, šimtmečio proga norėtumėte pasakyti tiems, kurie dažnai lankosi bibliotekoje?

Mylėkite ir vertinkite knygą, joje visa žmonijos išmintis, ji pati geriausia draugė ir patarėja. Linkiu, kad visada rastumėte laiko užsukti į biblioteką jeigu ne pasiimti knygos, tai pasinaudoti kitomis bibliotekos teikiamomis paslaugomis, susitikti, pabendrauti su draugais, rasti laiko pasidomėti bibliotekoje esamais turtais, parodomis. Visada jūsų laukiame.

Ką jums reiškia ši šventė?

Džiaugiuosi, kad biblioteka šimtą metų gyvavo, ir gyvuos, nors gyvenimas modernėja ir technologijos tampa vis svarbesnės. Linkiu, kad gimnazijos bendruomenė dėtų visas pastangas, kad biblioteka išliktų ir taptų dar patrauklesnė. Džiaugiuosi biblioteka – mūsų bendruomenės traukos centru. Sveikinu visus su šimtmečiu ir linkiu, kad biblioteka, kaip išminties, amžinųjų vertybių šaltinis, gyvuotų ir klestėtų dar ne vieną šimtmetį.

Su gimnazijos bibliotekos vedėja kalbėjosi 3C klasės gimnazistė Gota Kižauskaitė