Jau septintus metus iš eilės Lizdeikos gimnazijoje surengta rajono mokinių tiksliųjų ir gamtos mokslų konferencija „Tyrėjo diena-7“, kurios viena iš veiklų yra mokinių edukacinė išvyka. Šiais mokslo metais 28 mokiniai, besidomintys gamtos ir tiksliaisiais mokslais, lydimi biologijos mokytojos Lionės Semeniukienės, išvyko į edukacinę kelionę – lankėsi VDU Žemės ūkio akademijoje, kur dalyvavo edukaciniuose užsiėmimuose. Edukacinės išvykos metu mokiniai gilina gamtos mokslų žinias, jiems sudaromos sąlygos patiems pabūti tyrėjais ir padirbėti laboratorijose, taip pat išvyka yra ir profesinio apsisprendimo paskata.
Atvykę į Kauną, VDU Žemės ūkio akademiją, mokiniai dalyvavo bendroje paskaitoje apie karjeros pasirinkimą. VDU studijų skyriaus specialistė Giedrė Giedraitytė patraukliai pristatė siūlomas studijų kryptis bei apžvelgė stojimo sąlygas, aptarė specialybių perspektyvumą bei įsidarbinimo galimybes, atsakė mokiniams į rūpimus klausimus. Mokiniai turėjo galimybę susipažinti su VDU Žemės ūkio akademijos pristatomomis studijų programomis, susijusiomis su agronomija, miškininkyste ir ekologija, vandens ūkiu ir žemėtvarka, žemės ūkiu ir inžinerija bei socialiniais mokslais. VDU atstovė akcentavo, jog žemės ūkis yra viena iš perspektyvių ir modernių mokslo šakų, pritraukianti daugybę inovacijų, todėl šioje srityje reikia jaunų žmonių, kurie galėtų kurti inovatyvias technologijas.
Po to mokiniai klausėsi VDU doc. dr. Rimanto Vaisvalavičiaus pažintinės paskaitos „Sveikas dirvožemis – sveikam gyvenimui!“, kurios metu sužinojo, koks paslaptingas yra dirvožemis, susidedantis iš gyvųjų organizmų, mineralų ir organinių medžiagų, susiskirstęs į įvairaus storio bei struktūros sluoksnius. Mokiniai pateikė klausimų apie pasaulio ir Lietuvos dirvožemių rūšis, į kuriuos mokslininkas išsamiai atsakė. Mokslininkas mokiniams pristatė geologijos ekspoziciją – mineralų bei uolienų pavyzdžius bei supažindino su dirvožemio profiliais. Mokiniai, naudodami cheminius tirpalus ir mokslinius prietaisus, laboratorijoje atliko praktinius bandymus – tyrė dirvožemio savybes, nustatė jo rūgštingumą.
Taip pat lizdeikiečiai lankėsi agrobiotechnologijų laboratorijoje, kur lektorė dr. Ramunė Masienė supažindino mokinius su perspektyvia augalų dauginimo metodika in vitro. Šio dauginimo tikslas – sukurti naujų veislių bei gerinti kiekybinius ir kokybinius augalo parametrus. Lektorė papasakojo apie naujas augalų veisles, išvedamas pasitelkus biotechnologijas. Laboratorijoje mokiniai ne tik pamatė, kokioje terpėje auginami augalai, apžiūrėjo sudaigintus įvairių augalų mėginukus, kuriems yra sudaromos sterilios sąlygos ir stebima, kaip jie vystosi ir auga, bet ir patys turėjo galimybę dirbdami laminare (įrenginys, per darbo procesą padedantis išlaikyti sterilumą) preparuoti linus ir sodinti juos į paruoštas mitybines terpes Petri lėkštelėse tolesniam vystymuisi. Agrobiotechnologijų laboratorijoje mokiniai pasijuto kaip tikri mokslininkai ir patys įsivertino, ar galėtų dirbti tokį kruopštumo ir nuoseklumo reikalaujantį mokslinį darbą.
Padirbėję laboratorijose, mokiniai klausėsi įdomios VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Povilo Mulerčiko paskaitos ,,Gamtos paradoksai: vėžiagyvių dangaluose slypinčios grožio ir sveikatos paslaptys“. Mokslininkas įdomiai pasakojo apie tai, jog siekiama atskleisti nariuotakojų dangalų paslaptis, galinčias išspręsti amžiną moterų antsvorio problemą, paveikti grožio industriją ir padaryti perversmą šio amžiaus ligos – vėžio gydyme. Lektorius pasakojo apie chitiną, vieną dažniausiai gyvojoje gamtoje aptinkamų struktūrinių medžiagų. Iš natūralaus gamtinio chitino pramoniniu būdu išgaunama medžiaga chitozanas, kurio panaudojimo galimybes šiuolaikinėje ir ateities medicinoje yra labai didelės. Chitozanas kaip antibakterinė priemonė gali būti panaudojamas kraujavimą stabdančių tvarsčių, chirurginių siūlų, linzių gamyboje. Taip pat chitozanas, pasižymintis antimikrobiniu aktyvumu, gali būti naudojamas kaip natūralios kilmės maisto ir produktų konservantas, galintis pakeisti sintetinius konservantus. Dar viena chitozano panaudojimo perspektyva – žemės ūkis. Visa tai – puiki alternatyva cheminiams preparatams. Chitozanas vis dažniau naudojamas ir grožio industrijoje, nes tai puikus odos drėkiklis, emulsiklis bei parfumerijos kvapų stabilizatorius.
Išklausytos paskaitos ir atlikti eksperimentai laboratorijoje papildė mokinių žinias, paskatino kritiškai mąstyti. Susitikimai ir nuoširdūs pokalbiai su mokslo sričių specialistais suteikė puikią galimybę pasidomėti studijų programomis ir apmąstyti karjeros galimybes bei teisingai pasirinkti savo būsimą profesiją.
Gitana Abromikienė, lietuvių kalbos mokytoja metodininkė
