Get Adobe Flash player

Įvairiakalbiame Lietuvos literatūriniame palikime iki pat XIXa. pradžios moterų rašytojų nėra. Istorinės aplinkybės kuriančiai moteriai buvo nepalankios, todėl talentingos kūrėjos dėl auklėjimo ir neigiamo visuomenės požiūrio į moterų meninę raišką paprastai neturėjo galimybių plėtoti savo gabumų. Vykdant projektinę veiklą, pasirinkta humanitarinio ugdymo kryptis – integruotas tarpdalykinis projektas „Pasaulio kuriančios moterys“, apjungęs lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų kalbą ir informacines technologijas. Projekto tikslas – siekti, kad mokiniai formuotųsi kultūros vertybių sampratą, domėtųsi Lietuvos žymiausių kūrėjų moterų biografijomis, veikla ir kūryba. Džiugu, kad projektu susidomėjo 1–2 kl. mokinės, neabejingos literatūrai ir istorijai, mėgstančios skaityti ir keliauti. Paprastai lietuvių literatūroje (ypač senojoje) vyrauja kūrėjai vyrai, todėl mokines sudomino projektas, siūlantis ne tik gilintis į XIX a. pradžios rašytojos moters gyvenimą ir kūrybą, bet ir galimybė anglų kalba ją pristatyti kitų šalių moksleiviams.

20200621_9 20200621_10 20200621_11 20200621_12 20200621_13

Domėtasi išskirtine Lietuvos asmenybe – rašytoja Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė, pirmąja istorinių romanų kūrėja Lietuvoje, rašiusia prancūzų kalba apie Lietuvos didikų gyvenimą. Ieškodami informacijos apie grafaitės gyvenimą, sužinojome įdomių faktų apie jos kilmę, asmenybės bruožus, veiklą ir kūrybą, turėjome galimybę pažinti to meto dvarų kultūrą, diduomenės gyvenimo subtilybes istorinių įvykių kontekste. Pasirodo, Lietuvoje Sofijos Tyzenhauzaitės kūryba yra dar mažai tyrinėta, ji geriau žinoma Prancūzijoje nei mūsų šalyje.

Perskaitę keletą mokslinių straipsnių ir Sofijos Tyzenhauzaitės romano „Reminisensijos“ ištraukas, diskutavome apie talentingų moterų saviraiškos galimybes XIXa. pradžioje. Gimnazistės pastebėjo būsimos rašytojos išskirtinumą, jos drąsą ir užsispyrimą, prieštaraujant tiek šeimos, tiek didikų bendruomenės priimtoms taisyklėms. Atrasti grafaitės gyvenimo faktai intrigavo, kilo kūrybinių sumanymų ir idėjų, kaip šią moterį pristatyti kitiems, paskatino skaityti ir grožinę literatūrą, vaizduojančią Tyzenhauzų šeimos gyvenimą: Ginos Viliūnės romaną „Imperatoriaus meilužė“ ir Elenos Gasiūlytės knygą „Lietuvos visionierės. 10 įspūdžiografijų“. Pačios autorės Sofijos Tyzenhauzaitės romanas „Reminisensijos“ – tai prisiminimai apie jos pažintį su didžiaisiais valdovais – Rusijos caru Aleksandru 1-uoju ir didžiu Prancūzijos karvedžiu Napoleonu Bonapartu. Asmeninė patirtis, atkurti dialogai ir autentiškos situacijos padėjo suprasti, ką teko išgyventi žmonėms 1812 m. karo išvakarėse, kokių vilčių turėjo Lietuvos diduomenė dėl valstybingumo atkūrimo ir kaip elgėsi toms viltims sužlugus. Todėl buvo ypač įdomu palyginti pačios įvykių liudytojos ir jos gyvenimu besidominčių šių dienų rašytojų pasakojimus.

Žinias apie Tyzenhauzų garsią giminę gilinome lankydamiesi didikų dvare Rokiškyje, edukacinėje programoje buvo pristatyta ne tik pačios Sofijos, bet ir jos sesers, gabios dailininkės, gyvenimas bei brolių veiklos. Dvaro rūmų ekspozicijos, tarnų išsaugoti autentiški daiktai: paveikslai, drabužiai, baldai, – padėjo įsivaizduoti Sofijos gyvenamojo laikmečio dvasią. Sužavėjo ne tik rūmų interjeras, bet ir netikėtas architektūrinis sprendimas – medžių alėja nuo dvaro paradinio įėjimo vedanti į Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, kurios archyvuose saugomi įrašai apie Sofijos Tyzenhauzaitės santuoką, jos pakrikštytus baudžiauninkų vaikus, o požemiuose ilsisi Tyzenhauzų giminės palikuonys.

Projekto dalyviai savo įspūdžius apie pirmąją istorinių romanų kūrėją iš Lietuvos Sofiją Tyzenhauzaitę pristatė parengdami rašytojos „vizitinę kortelę“, o anglų kalba šią asmenybę pristatysime ir e-twining projektų platformoje. Tikimės projektą tęsti ir kitais mokslo metais, aplankyti Kairėnų, Taujėnų ir Platelių dvarus, kuriuose gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė. Manome, kad projektinė veikla yra galimybė skatinti mokymosi motyvaciją ir kūrybingumą, sukuriant aktyvų mokymąsi skatinančią mokymo(-si) aplinką. O projektas „Pasaulio kuriančios moterys“ – tai mokymasis atrandant, prikeliant nepelnytai istorijos primirštas moteris kūrėjas.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Sandra Karenauskienė

Kuriame Lietuvos ateitį
Reklaminis skydelis
Patyčių dėžutė
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad gerėtų Tavo mokymosi pasiekimai?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Nordplus
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien761
mod_vvisit_counterVakar955
mod_vvisit_counterŠią savaitę6443
mod_vvisit_counterŠį mėnesį20155