Eglutė yra vienas svarbiausių Kalėdų šventės atributų. Tačiau ar žinojote, kad tradicija puošti medžius atsirado ne krikščionybės, o pagonybės laikais? Žinomas faktas, kad dar senovės Egipte prieš Kristaus gimimą vyravo paprotys trumpiausią metų dieną puošti namus žaliomis palmių šakomis, kurios simbolizavo gyvybės pergalę prieš mirtį. O druidų žyniai trumpiausią metų dieną ąžuolų šakas puošdavo auksiniais obuoliais. Kalėdinės eglutės puošimas – tai išskirtinai krikščioniška tradicija. Lietuvoje Kalėdų eglutės masiškai buvo pradėtos puošti tik nepriklausomybės metais. Tikima, kad į Lietuvą ši tradicija atkeliavo iš Vokietijos (XVI a.). Tuo metu buvo įprasta puošti Kalėdų eglutes stikliniais įvairių figūrėlių papuošalais. Be to, buvo populiaru kabinti saldainius su blizgiais spalvotais popieriukais ir raudonus obuolius. Paprastai vaikučiai po Kalėdų šventės džiaugsmingai nusiskindavo šias gėrybes ir suvalgydavo. Taip pat vyravo paprotys apšviesti eglutes tikromis žvakėmis. Tačiau šios žvakės buvo uždegamos tik vieną kartą – Kūčių vakarienės metu.

Pamažu eglutės puošimo tradicijos pradėjo populiarėti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, vėliau – mažesniuose miesteliuose. Na, o kaimuose šio papročio nebuvo stropiai laikomasi iki pat paskutiniųjų nepriklausomos Lietuvos metų.

Dirbtinės eglutės buvo išrastos XIX amžiuje Vokietijoje. Labai greitai jos išpopuliarėjo ir JAV. Tuomet eglutės buvo gaminamos iš žąsų plunksnų, kurios buvo pritvirtinamos prie vielų ir į jas buvo sukaišiojami mediniai pagaliai, kurie atliko kamienų funkcijas. Iš tikrųjų dirbtinių eglučių idėja buvo išrasta ne atsitiktinai. Taip buvo siekta paskatinti žmones kirsti kuo mažiau medelių ir prisidėti prie aplinkos apsaugos. Eglutės yra puošiamos kaspinais, drugeliais, įvairiomis girliandomis, dirbtiniu sniegu, saldainiais, širdelėmis, kankorėžiais ir t.t. Kai kurie vis dar neatsisako eglutės puošimo tradicijos žvakelėmis. Tačiau dažnai tai jau yra elektrinių žvakių girliandos.

Buvo labai populiaru artimuosius, draugus sveikinti atvirute. Ar žinojote, kad pirmasis atvirukas atsirado 1843 metais Anglijoje. Kai kurie šaltiniai rašo, kad atvirukų „motina“ – vizitinė kortelė – sukurta XVIII a. viduryje Prancūzijoje. Pačių gaminti atvirukai paplito XIX amžiaus viduryje Londone. XX amžiaus pradžioje atvirukai užkariavo visą Europą.

Lietuvoje pirmieji Kalėdiniai atvirukai pasirodė XIX amžiaus pabaigoje. 1905 m. prasidėjo tikras atvirukų leidybos „bumas“: juose buvo vaizduojami einantys į bažnyčią, besigrožintys Betliejaus žvaigžde, puošiantys Kalėdų eglutę žmonės. 1940 metais, kai Lietuva tapo TSRS dalimi, atvirukai religine tematika „išnyko“. Juos pakeitė naujametiniai atvirukai, kuriuose vyravo visiškai kitas siužetas: kalendorius, laikrodis, senelis šaltis, sodybos, gyvūnai, eglės šakelės, žvakės, žaisliukai, karnavalas…

Smagu, kad žmonės brangina ir išsaugo savo vaikystės eglutės papuošimus, gautas atvirutes, turi savo vaikystės nuotraukų prie eglutės. Kokie buvo eglučių žaislai 1954, 1964, 1968, 1977–1989 metais, pamatysite pateiktose nuotraukose. Kai kurie eglutės papuošimai atvežti iš tremties ir išsaugoti iki šiol...

Nuoširdus ačiū mokytojoms Ritai Šimkuvienei, Sandrai Karenauskienei, Gražinai Pilypienei, Jurgitai Plukienei, Valiai Kondratenko, kad radote laiko ir noro pasidalinti mielais prisiminimais.

Bibliotekos informacija