Lietuvos švietimo sistema nuolat patiria pokyčių, ieškodama geriausio kelio moksleivių pasiekimams gerinti. Dažnai žvalgomasi į kitų šalių patirtį. Pagal EBPO PISA penkiolikmečių tarptautinį tyrimą šiuo metu Europoje geriausius ugdymosi rezultatus demonstruoja Suomijos moksleiviai. Todėl balandžio mėnesį Lizdeikos gimnazijos mokytojos metodininkės Rasa Remeikienė ir Svetlana Sluckienė vyko savaitei į Suomijos sostinę Helsinkį susipažinti su suomių švietimo sistema bei sėkmės paslaptimi. Tokia galimybė atsirado gimnazijai vykdant mokytojų tobulinimosi projektą „Mokykimės kartu“. Kursai „Įvadas į Suomijos švietimo sistemos modelį“ organizuojami Europass Teachers Academy, didžiausios Europos kursų mokytojams teikėjos. Šių mokymų dalyviai buvo kartu su lietuvėmis atvykę mokytojai iš Ispanijos, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos, Kroatijos.

Kursų lektorė supažindino mokytojus su Suomijos švietimo reformų istorija. Įvardijo svarbiausius Suomijos švietimo sistemos aspektus. Visų pirma įvardintas mokymasis bendradarbiaujant, kuris naudojamas kaip galingas įrankis mokinių motyvacijai ir dalyvavimui mokymosi procese didinimui. Suomijoje daugiau vertinamas darbas kartu, o ne konkurencija. Be to, mokymasis bendradarbiaujant skirtas mokinių apmąstymams, kritiniam mąstymui ugdyti. Kitas svarbus dalykas – pasitikėjimas mokytoju. Mokytojai šalia tradicinių metodų turi galimybę nuolat išbandyti naujus metodus ir praktikas, dažnai dirba ne įprastose klasėse, bet kitose erdvėse, naudodami patirtinį mokymosi būdą. Tai suteikia mokytojams daugiau galimybių galvoti apie naujas mokymo strategijas, būdus, kaip padėti mokiniams geriau įsisavinti žinias. Svarbu ir tai, jog Suomijos mokykloje akcentuojamas ne rezultatas, o dėmesys skiriamas pačiam procesui. Testai, egzaminų rezultatai nėra tokie svarbūs, jie neviešinami, nes tai tik statistika, kuri neatskleidžia tikrojo vaiko tobulėjimo kelio. Dar vienas itin svarbus dalykas ugdant mokinius yra pozityvumas. Mokyklose yra net buriamos mokytojų komandos, kurios rūpinasi vaikų laime mokykloje. Suomijos vaikams užduodama labai nedaug namų darbų. Taip pat suomiškame ugdyme daug dėmesio skiriama projektinei veiklai, dalykų integravimui, kai viena tema integruojama į visų dalykų pamokas. Mokiniams pateikiamas klausimas ar problema, kuriuos mokiniai gvildena per visų integruojamų dalykų pamokas, taip įgydami reikalingų žinių, tobulindami įgūdžius, reikšdami savo požiūrį. Svarbu paminėti, jog tradiciniai metodai yra vertingi, tačiau jie neturi dominuoti, nes nebėra tokie aktualūs šiuolaikinei kartai, kuri susiduria su naujais iššūkiais, turi kitas galimybes, kitaip mato problemas. Mokymuose taip pat buvo sudaryta galimybė susipažinti su skaitmeninėmis medijomis, dažniau naudojamomis pamokose.

Kursų metu mokytojai daug mokėsi ne tik klausydami teorinių žinių ar atlikdami praktinius darbus, bet taip pat mokėsi vieni iš kitų. Kiekvienos šalies komanda turėjo pristatyti savo mokyklą, jos tradicijas, kultūrą, ugdymosi ypatumus. Po pristatymų mezgėsi pokalbiai apie švietimo sistemos aktualijas skirtingose Europos šalyse, įvardinta daug tapačių problemų, patirčių, pasidalinta ir sėkmėmis. Tokio pobūdžio pokalbiai vyko visų mokymų metu ir suteikė mokytojams naujų žinių ir patirčių, leido įvertinti savo situaciją.

Lizdeikos gimnazijos mokytojos kursų metu įgijo vertingos patirties, kurią tikisi išbandyti savo gimnazijoje, giliau suvokė, jog ugdymo procese svarbu akcentuoti ne tik įgyjamas žinias, bet ir įgūdžius, kritinį mąstymą, gebėjimą spręsti problemas, požiūrio formavimą, pozityvų požiūrį į pokyčius, pagarbą kitam.

Lizdeikos gimnazijos mokytoja Svetlana Sluckienė