Lizdeikos gimnazijos antrokai iš R klasės pajūryje šventė mokslo metų užbaigimą. Baltų papročiu pažymėjo Rasos šventę – vasaros saulėgrįžą, klausė kariliono, spausdino nuotraukas vienu iš seniausių nuotraukų spausdinimo būdų.

Vasarą pajūryje, kaip ir visoje Lietuvoje, pilna kultūros – tik spėk „semti“. Antrokai, atvykę Palangon, pirmiausiai skuodė į Birutės parką prie rotondos, kur pučiamųjų orkestras kiekvieną savaitgalį nemokamai kviečia klausytis populiarios klasikinės muzikos. Per daug nesusižavėję orkestro melodijomis, gimnazistai traukė prie jūros.

Netoli Birutės kalno, kur aptikta baltų žynių kulto liekanų, kurorto folklorinio ansamblio „Mėguva“ nariai su viešniomis, kanklininkėmis iš Kauno, Vilniaus, rengėsi švęsti Rasos šventę – ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metą. Visa gamta šiuo metu smarkiausiai keroja, žydi. Žmogus – gamtos dalis – gali pasisemti jėgų, atsinaujinti. Čia, tik saulei nusileidus, atėjo ir lizdeikiečiai. Iškilmių papročiu pirmiausiai kiekvienas iš ąsočio pilamu vandeniu nusiplovė rankas, nusišluostė lininiu rankšluosčiu – į šventę žmogus ateina švarus ir fiziškai, ir dvasiškai, apsaugotas nuo piktųjų jėgų. Vėliau stebėjo, kaip titnagu buvo uždegta ugnis. Ji išsklaido nelaimes, teikia sveikatą, turtą ir santarvę, įkuria naują kūrybos ugnį. Visi šventėje buvusieji gavo saujelę grūdų – berti kaip auką protėviams, berti į laužą, sugalvojus žemišką norą, – žiupsnelį gintaro dulkių – berti sugalvojus ugningą norą. Norai tikrai išsipildys. Kiekvienas linkėjo sveikatos, sėkmės moksle, meilės, nugerdamas iš apeiginio kaušo giros, paskambindamas varpeliu. Visas apeigas lydėjo autentiškų kanklių skambesys, autentiškų lietuvių dainų dainavimas.

Kitą dieną antrokai traukė į Klaipėdą, kur prasidėjo dešimtasis tarptautinis kariliono festivalis Laikrodžių muziejaus kiemelyje. Karilionas (prancūziškai „carillon“ – skambinimas varpais; skaityk „kariljonas“) – suderintas įvairaus dydžio varpų komplektas. Klaipėdoje esantį instrumentą sudaro 48 varpai, sumontuoti buvusio Klaipėdos centrinio pašto bokšte. Juozo Gudavičiaus, Jef‘o Denyn‘o, kitų autorių muzikos atlikimas, kurio klausėsi antrokai, kaip ir visi kiti festivalio koncertai, perduodami vaizdu – varpinėje grojančius atlikėjus ne tik girdėjo, bet ir matė dideliame ekrane. Karilionas – pats galingiausias muzikos instrumentas. Jo garsas sklinda kelis kilometrus aplinkui, muzika girdėti visame senamiestyje.

Trečią dieną gimnazistai lankėsi Kurorto muziejuje – susipažino su Palangos miesto istorija. Pavyzdžiui, sužinojo įdomių faktų apie tiltą, kurį pastatė grafas Juozapas Tiškevičius devynioliktojo amžiaus pabaigoje. 900 žingsnių ilgio tiltas į jūrą buvo sumanytas, kad galėtų plukdyti prekes į kitus uostus. Akmenys, panaudoti tilto poliams sutvirtinti, sulaikydavo smėlį, jūra atsitraukė, tiltas žemėjo. Kad laivai galėtų priplaukti, be pertraukos dirbo žemsiurbė, todėl laivyba brangiai kainavo, ją teko nutraukti. Vandens kelio tarp Palangos ir kitų uostų nebeliko. Tiltas tinkamas tik poilsiautojams pasivaikščioti.

Kurorto muziejuje lizdeikiečiai praktiškai išbandė vieną seniausių nuotraukų spausdinimo būdų – cianotipiją, kitaip vadinamą mėlynuoju atspaudu. Pamokėlėje mėlio pigmentu, sumaišytu su kita chemine medžiaga, tepė popierių, ant jo dėjo išsirinktą patikusį paveikslą ir nešė į kiemą, kur apie aštuonias minutes ruošinius apšvietė ultravioletiniai spinduliai. Vėliau plovė paprastu vandeniu ir džiovino. Kiekvienas parsivežė po mielą atvaizdą – prisiminimą.

Tikėtina, kad gavę daug žinių, įvairios veiklos bendraklasiai sukaupė jėgų tolesniam prasmingam gyvavimui.

Lizdeikos gimnazijos mokytoja Alvydė Panova