Dešimt Radviliškio Lizdeikos gimnazijos mokinių ir direktorė Ina Bajarauskaitė, mokytojos Sonata Vaitiekūnė, Ana Savickienė lapkričio 16–23 dienomis viešėjo Sakartvele, Kašurio miesto 6 vidurinėje mokykloje.
Savaitės laiko vizitas buvo skirtas pažinti mokyklos struktūrą, ugdymo planą, mokomųjų dalykų apimtis, gilinti žinias apie tautų istorijas, papročius, kultūros ir gamtos paveldą, Europos Sąjungą ir jos vertybes.
Lapkričio 16 dieną nusileidome Kutaisio oro uoste. Pasitiko pliaupiantis lietus ir šypsenos. Mūsų jau laukė direktorė Tamuna Khaduri ir mokytojos. Pirmiausia sotūs pietūs, po jų kelionė į Prometėjo urvus, kur stalaktitai ir stalagmitai formavosi milijonus metų. Įspūdingi pakilimai ir nusileidimai, daugybė laiptelių, muzika ir įvairių spalvų šviesomis apšviestos paslaptingos salės visus sužavėjo. Vėlai vakare atvykome į Kašurį ir išsiskirstėme į šeimas.
Kitą rytą laukė vizitas į mokyklą. Radviliškio Lizdeikos gimnazijos prisistatymas buvo išsamus ir puikiai reprezentavo miestą bei mokyklą. Kartvelai sveikino svečius ugningais šokiais ir muzika. Draugiškas ir šiltas bendravimas, aktyvūs edukaciniai žaidimai, bendros nuotraukos ir didžiulis tortas su Lietuvos ir Sakartvelo vėliavomis visiems patiko, kaip ir saulė bei kalnai. Po pietų laukė kelionė į Boržomi, aukštai kalnuose stūksančią seną akmeninę Šv. Georgijaus cerkvę ir Šv. Serafimo Saroviečio, mistiko ir atsiskyrėlio, gyvenimo vietą.
Pirmadienį jaunimo centre vyko susitikimas su miesto merijos atstovais ir atstovais iš kitų mokyklų, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos pristatymas, Kašurio 6 vidurinės mokyklos mokinių pranešimas, skirtas tarptautinei Tolerancijos dienai, intelektualus žaidimas „Kas? Kur? Kada?“. Po pietų susipažinome su tradicine kartvelų virtuve – mokėmės gaminti khinkalius ir čiurčelas. Smagu, skanu, naudinga – namo parsivežėme patiekalų receptus. Džiugino ir stebino tėvų bendradarbiavimas su mokykla – kulinarinės pratybos vyko vienos mokinės namuose.
Kitą dieną iš mokyklos išvykome vingiuotais kalnų keliais į saugomą vienuolynų kompleksą Vardzia, įkurtą 12–13 amžiuje stačiose iškirstose olose. Sakartvelas visais amžiais kovojo su iš visų pusių puolančiais priešais: romėnais, arabais, mongolais, turkais, rusais, kuriuos viliojo derlingi slėniai ir turtingi kalnai. Vardzia kompleksas buvo vertikalus miestas, kuriame slėpėsi valstiečiai iš slėnių, kariai ir vienuoliai. Kartvelų atkaklumas, meilė laisvei ir savo kraštui apgynė juos.
Sakartvelas turi labai turtingą istoriją, kuria didžiuojasi ir moka pristatyti. Kašurio miesto muziejus, Dimitri Kipiani namas muziejus, Lesės Ukrainkos kelionių po Sakartvelą ekspozicija –viskas žavėjo, nes ekskursijos vadovė apie tai pasakojo su meile ir pasididžiavimu. Tuo metu, kai mokytojos lankėsi muziejuose, mokiniai mokėsi mokykloje, susitiko su įvairių klasių mokiniais, Amerikos ambasados atstovais.
Kiekvienas rytas pranašavo saulėtą dieną ir dar daugiau naujų įspūdžių. Labai patiko Sakartvelo sostinė Tbilisis ir jo Parlamentas. Įsikūręs dideliame istoriniame pastate, Parlamentas papuoštas vėliavomis, dar nepradėjo darbo po neseniai įvykusių rinkimų. Trys protestuotojai ant laiptų naudojosi teise į laisvą žodį ir nepasitenkinimą reiškė plakatuose. Gatvėse pilna mašinų ir skubančių žmonių – didelis miestas gyveno savo gyvenimą. Ypač gražiai atrodė Tbilisis nuo kalno apžvalgos aikštelių – spindėjo miesto žiburiai, didingai kilo į dangų apšviesti cerkvių bokštai.
Paskutinė diena – vėl mokykloje. Draugiškos varžybos, sertifikatų įteikimas, susitikimas su Kašurio bibliotekos darbuotojais, vaišės.
Įspūdingiausia šios dienos dalis – uoloje išskaptuoto miesto Uplistsikhe griuvėsiai. Senovinis miestas-tvirtovė įsikūrė prie Didžiojo Šilko kelio X a. pr. Kr., jame klestėjo amatai ir prekyba. Miestas buvo pagrindinis kulto centras, čia stovėjo Saulės šventykla, kuri priėmus krikštą. VI a. perstatyta į cerkvę. XII a. šioje bazilikoje buvo karūnuota karalienė Tamara.
Pakilus į viršų, net kvapą gniaužia vaizdas, kai vienu žvilgsniu matai kelią, upę, geležinkelį, miestelį ir tolumoje stūksančius kalnus. Už kalnus gražesni gali būti tik kiti kalnai…
Labai patiko kartvelų nuoširdumas, vaišingumas, dvasingumas.
Daugybė susitikimų, pokalbių, istorijų ir vaizdų – įspūdžių užteks ilgam. Išvykdami sakėme „iki pasimatymo Lietuvoje“. Lauksime kartvelų kitų metų vasarą.
Sonata Vaitiekūnė, programos koordinatorė, Ana Savickienė, istorijos mokytoja
