VELYKOS tai savotiškai prieštaringa šventė. Sunku būti liūdniems Didįjį Penktadienį, kai viskas gerai klojasi, dar sunkiau būna švęsti Velykas, kai žmogus skęsta rūpesčiuose ir varguose. Pasakojama, kad grubūs ir sudiržę rusų kareiviai verkė, kai tremiami į Sibirą lietuviai katorgininkai Velykų rytą užgiedojo ,,Linksma diena mums nušvito“. Velykinis džiaugsmas- tai ne suvaidintas, ne karnavalinis, o tikras džiaugsmas, kai gyvenimas priimamas toks, koks jis yra, nieko negražinant, nepamirštant net mirties baimės. Atlikta velykinė išpažintis suteikia nuodėmių atleidimą. Velykinio džiaugsmo pagrindas - tyra ir švari sąžinė. ,,Jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų neatims“, - sako Jėzus(Jn 16,22). Net išgyvenant sunkiausią priespaudą, skausmą, suirutę, sielos gelmėse jaučiamas tyrumas, viltis. Ten viešpatauja viena iš brangiausių Jėzaus Kristaus dovanų- ramybė. Mes neiname į bažnyčią džiaugtis ar linksmintis, mes einame pas Viešpatį. Kuo Jis mus apdovanos- Jo valia. Velykų rytą apsivilkę šventikius drabužius, net ir nusirengę juos, pasilikime vidinį džiaugsmą ir ramybę savo gyvenime, šeimose, o svarbiausia širdyse.

Tikybos mokytoja I.Zabuliene