Šventiškai besipuošiantis Kaunas lapkričio vidury pasitiko Lizdeikos gimnazijos abiturientus, atvykusius į Kauno valstybinį Lėlių teatrą. Stebėta režisierės Agnės Sunklodaitės pjesė „Dievų miškas“, pastatyta remiantis Balio Sruogos atsiminimų knyga apie gyvenimą Štuthofo koncentracijos stovykloje. Paprastai Lėlių teatras daugumai asocijuojasi su spektakliais vaikams, bet „Dievų miškas“ buvo visiškai kitoks – brandus, filosofiškas ir jausmingas kūrinys, skirtas vyresniems mokiniams bei suaugusiesiems. Spektaklis, prasidėjęs Stand-up žanro fragmentais, netrukus įtraukė į šviesos ir šešėlių, garsų ir žodžių, trūkinėjančių vaizdų ir simbolių sūkurį. Aktoriai, pasitelkę išraiškingas lėles, sukūrė kraupią koncentracijos stovyklos aplinką, atskleidė prižiūrėtojų ir kalinių santykius, lagerio hierarchiją, parodė kalinių kasdienybę – sekinantis darbas, vargana buitis ir žmogaus orumą gniuždančios bausmės. Svarbiausia, nenutolstant nuo originalaus teksto ir išlaikant ironišką pasakojimo toną, svarstoma, kas yra žmogiškumas, kur riba tarp žmogiškumo ir nužmogėjimo, ar šiandienos žmogus geba suprasti holokausto baisumus ir išlikti budrus, kad panašūs dalykai nesikartotų... Nors spektaklio scenografija minimalistinė, tačiau labai išraiškinga, rasti puikūs sprendimai, siekiant sukurti lagerio atmosferą.

Manome, kad šis Lėlių teatro spektaklis – tai ne tik gyva pamoka apie žmogaus stiprybę, kūrybą bei atmintį, bet ir galimybė papildyti mokymąsi, paskatinti gilesnį literatūros bei istorijos supratimą. Anot O. Koršunovo, „Teatras neturi duoti atsakymų. Jis turi duoti emociją, kuri vėliau mūsų sąmonės šaldikliuose virsta išmintimi“. Stingdanti tyla salėje ir įtempti žvilgsniai patvirtina, kad spektaklis emociškai paveikus, skatinantis apmąstyti žmogaus orumą, atsakomybę, gėrio ir blogio ribas, empatiją bei istorinės atminties svarbą.

4HG kl. auklėtoja, lietuvių k.ir lit. mokytoja Sandra Karenauskienė