2012-12-24
Dvidešimt trečią kartą atsidarius elektroninio pašto dėžutę, dvidešimt trečią kartą ryškios juodos raidės skelbia dvidešimt trečią negailestingą nuosprendį – 0 neperskaitytų laiškų. Toks laukimas prilygsta stebuklui. Mums suteikiama garbė pajausti momento malonumą, tas porą kupinų vilties sekundžių, kol ekrane pasirodo žlugdantis, apie vienišumą skaudžiai bylojantis užrašas.
Vienas iš labiausiai šventėmis dvelkiančių gyvenimo aspektų – laukimas. Ypatingai šiuo metų laiku, kai įvairaus plauko personažai tegyvena mintimi ,,stebuklo belaukiant‘‘. Kadangi šiais laikais tiesa ir nuoširdumas pradedami painioti su pesimizmu, paveikta protu nesuvokiamo grožio už lango ir nuostabaus darbo sentimentalių prisiminimų kasykloje, norėčiau tiesiog priminti jaukią žiemiško (stebuklingo) laukimo temą.
,,Stebuklo belaukiant“... Suprantu, jog tai įelektrina šventinę nuotaiką, bet... Kokio stebuklo laukiame? Na, tikriausiai nuliūdinsiu, bet indai po šventinės vakarienės patys neišsiplaus bei dovanos po egle nepasisodins. Jei mintys krypsta prie tokio pobūdžio stebuklų, deja, jų nesulauksime. Šiuo metų laiku dažniausiai esame apgaubti stebuklo laukimo slapties: sniego, neerzinančios saulės, iš gėdos, jog pametė visus lapelius, išbalusių medžių, ir, žinoma, brangių žmonių šildančių žvilgsnių. Kūčių stalas būna apsuptas trečią kartą tą patį patiekalą ragaujančių ar be perstojo dėl druskos pertekliaus silkėje priekaištaujančių gyvųjų stebuklų, kurių nuostabumo nepastebime visus metus. Truputį keistoka, tačiau tikriausiai tam ir susikuriame tokią aplinką, jog galėtume bent kartą per metus neplanuotai šypsotis širdimi. Tikriausiai laukiame to trumpo praregėjimo stebuklams pradėjus materializuotis.
Žinau, jog šiais metais Kalėdų senelio ar močiutės (šiais laikais vyrų ir moterų teisės apylygės) paprašysiu, jog mes visi (bent jau švenčių laikotarpiu) gautume ganėtinai stiprių dioptrijų stebuklų akinius. Pastaruoju metu šio magiškojo reiškinio beveik visiškai nebematome ar neįžvelgiame. Jei norime pagelbėti Kalėdų seneliui ar močiutei išgyventi šį sunkmetį, galime tiesiog sustabdyti švenčių laiką savyje ir pažvelgti aplink kupinu laimės žvilgsniu. Tiesiog pasižvalgyti vaikščiodami mokyklos koridoriais ar užpustytais takais... Ar užeiti į širdžiai mielą kabinetą...
Linkiu, jog šiais metais dvidešimt ketvirtas elektroninio pašto tikrinimas atneštų ne reklaminį, o žmogiška šiluma pripildytą užrašą – 1 neperskaitytas laiškas... Naujųjų metų naktį nepamirškime paskambinti (mintimis ar telefonu) žmonėms, kurie laiko ir veda mus už rankos, kartu eidami įtemptu gyvenimo lynu. Šiuo metų laiku pasilepinkime – laukime ir tikėkime...
Gimnazistė Kristina Šiošytė
