ŽYNIUS IR ŽYNIUKUS PASVEIKINO NEPRIKLAUSOMYBĖS AKTO SIGNATARAS, EUROPOS PARLAMENTO NARYS PROFESORIUS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Jauno žmogaus savikūrai didžiulę įtaką turi mokykla. Čia ne tik įgyjama teorinių ir praktinių žinių, bet ugdomi įvairūs gebėjimai, formuojamos pažiūros ir moralinės nuostatos. Mokykla turi būti atvira ir pažini ne tik bendruomenės nariams ar mikrorajonui - kiekviena mokykla privalo atrasti savo nišą  platesnėje visuomeninėje erdvėje. Radviliškio Lizdeikos gimnazija kasmet Lietuvos valstybės atkūrimo dieną –Vasario 16-ąją pamini organizuodama respublikinį  ,,Žynio“ konkursą. Tai tradicinis renginys, sukviečiantis jaunimą iš visos Lietuvos. Šiemet vasario 12 d. vykusiame konkurse dalyvavo mokiniai iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Panevėžio, Tauragės, Šiaulių ir Radviliškio gimnazijų ir mokyklų. Renginio metu simboliškai uždegtas gimnazijos aukuras, saugomas žynio Lizdeikos ir vaidilučių. Tai tradicijų puoselėjimo ir pagarbos istorinei  tautos praeičiai ženklas. Šventėje dalyvavo ir respublikos žynius sveikino Nepriklausomybės akto signataras, Europos parlamento narys profesorius Vytautas Landsbergis. Kreipdamasis į jaunąją kartą profesorius pabrėžė, kad jaunimas turi būti smalsus, viskuo domėtis ir visada norėti kuo daugiau sužinoti. Taip pat konkurso dalyviams sėkmės palinkėjo Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys, išreikšdamas viltį, kad mokinių žinios ateityje bus panaudotos valstybės gerovei. Be to, meras paskelbė, kad Radviliškio rajono savivaldybė įsteigė du prizus, skirtus konkurso laureatams, vienas iš jų atiteks geriausiai pasirodžiusiam Radviliškio rajono moksleiviui.

Konkurso dalyviams buvo pateikta 100 klausimų iš įvairių sričių. Visą valandą plušėjo jaunieji žyniai, demonstruodami žinias, erudiciją ir gebėjimus. Tuo metu gimnazijos svečiai,  mokytojai ir moksleiviai buvo pakviesti į diskusiją su profesoriumi V.Landsbergiu. Lizdeikos gimnazijos istorijos mokytoja Vaida Jankūnienė ir gimnazistas Mantas Jakštas  kalbino svečią, pateikdami klausimus ir apie vaikystės, jaunystės metus, ir apie pomėgius, ir apie visuomeninę veiklą. Profesorius teigė, kad didžiausias autoritetas ir mokytojas pirmiausia buvo mama. Didžiausia bausmė būdavo, kai reikėdavo pasisakyti mamai apie mokykloje iškrėstas išdaigas. Taip  pat profesorius paragino jaunimą teisingai pasirinkti gyvenimo kelią, nes dabar jaunam, darbščiam ir kūrybingam jaunimui atsirado daug daugiau galimybių. Svarbiausia, žinoti, ko nori, kur linksta širdis,  ir daug dirbti, stengtis kuo daugiau sužinoti. Tas, kuris jau būdamas šešiolikmetis nieko nebenori sužinoti, pasak profesoriaus, yra nelaimės paliestas. Pats profesorius jaunystėje neturėjo daug pasirinkimo galimybių dėl savo kilmės ir politinių priežasčių, o muzika domėjosi. Vėliau ėmė gilintis ir tyrinėti M.K.Čiurlionio kūrybą, kuri žavi iki šiol savo paslaptingumu. Taip pat puikiai žaidė šachmatais, bet teko rinktis: būti profesionaliu šachmatininku ar atsidėti muzikai. Šachmatai liko tik pomėgiu, dabar jo partneriai prie šachmatų lentos yra anūkai.  Be to, jaunimą domino svečio požiūris į individo laisvę ir švietimo reformą.  Pasak profesoriaus, pirmiausia turime suvokti, ar kitaip mokant iš tiesų mokinius pavyks uždegti žinių troškimu, nes mokomoji medžiaga tėra menkas daiktas. Mąstanti ir laisva asmenybė mokosi iš visko ir visada, o ne tik per pamokas. Jaunas žmogus turėtų degti noru tobulėti, siekti naujų aukštumų, o ne tuščiai leisti laiką. Pirmiausia reikia išmokti mąstyti  pačiam ir įvertinti savo poelgius. Paklaustas apie visuomeninę veiklą, profesorius tiesiog perskaitė keletą savo eilėraščių, kuriuose ir atsiskleidė jo požiūris, amžinųjų bendražmogiškųjų vertybių vertinimas. Gimnazijos bibliotekai buvo padovanota nemažai knygų, kurios pasak profesoriaus, padės jaunajai kartai perprasti Lietuvos istorijos vingius.

Po diskusijos vertinimo komisija paskelbė rezultatus. Šių metų respublikinio ,,Žynio“ konkurso laureatai: Rimvydas Orlauskas (Šiaulių Didždvario gimnazija), Paulius Urbonas (Šiaulių Didždvario gimnazija) ir Salomėja Palukaitė (Radviliškio Vaižganto gimnazija). Gimnazijos pavaduotoja ugdymui Ina Bajarauskaitė pastebėjo, kad dalis moksleivių nebe pirmą kartą dalyvauja šiame konkurse, o didelis dalyvių skaičius  rodo, kad mūsų jaunoji karta trokšta žinių, stengiasi tobulėti. Praėjusių metų laureatas šiemet liko antras, o trečiosios vietos laimėtoja Salomėja taip pat ne pirmus metus varžosi su stipriausiais respublikos žyniais.

Tą pačią dieną Lizdeikos gimnazijoje vyko ir rajoninis ,,Žyniuko“ konkursas, kuriame varžosi  3-4 ir  5-8 klasių mokiniai. Savo amžiaus grupėse laureatais tapo šie mokiniai: Gabrielius Salyga ir Justina Domkutė (Baisogalos mokykla darželis), Gabija Šegždaitė (Grinkiškio J.Poderio vidurinė mokykla), Ugnė Norvaišaitė (Alksniupių pagrindinė mokykla). Šis konkursas yra tarsi generalinė repeticija jauniesiems eruditams, siekiantiems tobulėti ir kuo daugiau sužinoti, galimybė pasirengti respublikiniam ,,Žynio“ konkursui. Juk nugali tas, kuris geba pritaikyti sukauptas žinias, orientuojasi visuomenėje vykstančiuose procesuose, vertina ir įsimena svarbiausius faktus ir įvykius bei  priima logiškus sprendimus.

Radviliškio Lizdeikos gimnazija, gerbdama žynio išmintį, stengiasi šiuolaikiniame skubos ir technikos amžiuje perduoti jaunajai kartai tai, kas yra iš tiesų vertinga. Kasmet konkurso metu yra įteikiama Lizdeikos premija labai gerai besimokančiam ir Lizdeikos gimnazijos vardą garsinančiam mokiniui. Šiemet premija atiteko abiturientui Gediminui Kasperavičiui.

Džiugu, kad idėja kitaip nei įprasta pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną gyvuoja jau 18 metų. Respublikinis ,,Žynio“ konkursas kasmet sulaukia garbių svečių ir dalyvių iš įvairių respublikos vietų. Vasario 16-oji – tai pilietiškumo, laisvės ir nepriklausomybės šventė, simbolizuojanti stiprybę ir viltį, skatinanti branginti savo tapatybę, ugdanti pilietiškumą ir ryšį su gimtąją žeme. Tikimės, kad profesoriaus V.Landsbergio viltis sulaukti, jog Vasario 16-ąją švęstų visa Lietuva kaip vieninga tauta, išsipildys, ir jaunoji karta nuoširdžiai puoselės ir brangins tautines vertybes.

Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Sandra Karenauskienė