Panevėžio rajono savivaldybės viešoji biblioteka Puziniškio dvare 1987 m. įkūrė G. Petkevičaitės – Bitės gyvenimo ir kūrybos ekspoziciją, atspindinčią gyvenimo faktus bei visuomeninę kūrybinę jos veiklą. Gabrielės Petkevičaitės – Bitės vardas atveria sudėtingą 19- 20 amžių sandūros tarpsnį – mūsų tautos kovą už lietuviško žodžio, tautos išlikimą, valstybės kūrimąsi. Gaila, jog G. Petkevičaitės –Bitės kūryba jau į naująsias mokymosi programas nebeįtraukta ir mokiniai mokyklos suole nebeskaito josios apsakymų, nežino, kokia asmenybė buvo ši trapi, mažo ūgio, bet didelės sielos ir daugybę darbų nuveikusi moteris. Gimusi Puziniškio dvarelyje, gydytojo humanisto šeimoje, ji visą gyvenimą liko ištikima tėvo skelbtoms demokratizmo, humanizmo idėjoms – tarnauti savo tautos žmonėms, nešti jiems šviesą ir kultūrą. Puikus pavyzdys - tiek jaunuoliui, tiek suaugusiam, deja, mūsų dienomis nepelnytai pamiršta. Lizdeikos gimnazijos gimnazistai, vadovaujami mokytojos S. Vaitiekūnės, jau ne pirmus metus vyksta į G. Petkevičaitės – Bitės tėviškę. Šiais mokslo metais pažintinė - kultūrinė kelionė surengta 1C klasės mokiniams. Išvažiuojamoji integruota lietuvių kalbos, istorijos bei matematikos pamoka turėjo net keletą tikslų: susipažinti su rašytojos Bitės-Petkevičaitė gyvenimu, kūryba ir visuomenine veikla; istoriniais, architektūriniais, kultūriniais paminklais; siekta, kad mokiniai pajustų matematikos svarbą ir tiesioginį ryšį įvairiose žmonių praktinės veiklos srityse (dvaro buhalterinė apskaita, to laikmečio matavimo vienetai), supažindinti su to meto Lietuvos istoriniais įvykiais, kitomis žymiomis asmenybėmis, lankiusiomis šiame vaizdingame ir jaukiame dvare.
Gimnazistams buvo įdomu išgirsti ne tik apie G. Petkevičaitę – Bitę, bet ir apie jų draugystę su rašytoja Žemaite ( ką tik skaitytas ir nagrinėtas josios apsakymas ,,Marti“). O štai žinios apie nagrinėjamo Keturakio komediją ,,Amerika pirtyje“ pasipildė informacija, kad pirmasis lietuviškas spektaklis – didelis Gabrielės nuopelnas. Apžiūrėdami muziejaus ekspoziciją daugelis atkreipė dėmesį į nuotraukose užfiksuotą to meto architektūrą, ieškojo žinomų asmenybių fotografijų.
Visi dalyvavo edukacinėje programoje ,,Senoji namų mokykla“. Mokiniams buvo suteikta galimybė nukeliauti į senesnius laikus ir pasijusti Bitės mokiniais. Gimnazistai patys gaminosi ,,tetradką‘, o po to į ją žąsies plunksną rašė savo kelionės įspūdžius. Visi pripažino, jog tai tikrai nelengvas, didelio kruopštumo ir susikaupimo reikalaujantis darbas.
Muziejaus darbuotoja džiaugėsi, jog dar vienas svarbus rašytojos nuopelnas – lietuviškos spaudos platinimas, tad neatsitiktinai įtvirtindami išgirstas žinias mokiniai sukūrė kolektyvinį pasakojimą apie knygnešius, klajojusius po Puziniškio apylinkes.
Nors tą popietę dulkė lietus, malonu buvo išsikepus dešrelių visiems pasėdėti rūmų terasoje, pabendrauti su draugais, pažaisti įvairių žaidimų. Netradicinė pamoka ne tik suteikė žinių, bet ir leido atsiskleisti mokinių saviraiškai, bendradarbiavimui. Klasės auklėtoja A. Savickienė džiaugėsi, jog tokia pamoka – išvyka yra puikus kolektyvo formavimas. Grįždami į namus mokiniai klausinėjo ,,Kur ir kada dar važiuosime?“ Taigi neformalus ugdymas yra įdomus, nes turi įvairių metodų, ugdo jaunos žmogaus vidinį poreikį aktyviai veikti, gebėti analizuoti kultūrinę, etninę, politinę, socialinę įvairovę.
Lietuvių kalbos mokytoja G. Dauneckytė
