Lizdeikos gimnazijoje Gimtosios kalbos savaitė prasidėjo netradicine pamoka-kūrybinėmis dirbtuvėmis, kurioms vadovavo knygos ,,Karta nuo Sibiro“ autorė Eglė Gudonytė. Gimnazistai turėjo galimybę klausytis rašytojos pasakojimo apie knygos kelią. Autorė pasakojo, kodėl kilo mintis parašyti apie Sibirą, nors knygų apie tremtį išleista išties daug.  Anot rašytojos, ši knyga daugiau reflektavimas, kitų reikšmių atskleidimas, temos apvalymas nuo stipraus skausmo,todėl knygoje yra receptų, poezijos, nuotraukų. Būtent toks pasakojimo tonas, neįprastas tremtinių literatūrai, sukuria universalų tekstą kiekvienai kartai, tarsi nutiesia tiltus tarp vyresnės ir jaunosios kartos.  Kalbėdama apie kūrėjo santykį su istoriją, knygos autorė akcentavo, jog svarbu suvokti savo tapatybę laiko tėkmėje. Dažnai mes jaučiamės nešami istorijos tėkmės lyg rąstai upėje. Svarbu suvokti, kad mes ir esame tėkmė. Pasak kūrėjos, esi ne istorijoje, esi istorija. Tai galima įvardinti kaip pilietiškumą, aktyvią žmogaus  poziciją.

Antroje pamokos dalyje buvo kalbama apie tekstą. Diskutuojant su mokiniais, bandyta atsakyti į klausimą, koks tekstas yra geras, kaip parašyti įdomų ir neprimityvų tekstą. Kūrėja sakė, kad pirmiausia rašytojas turi būti geras skaitytojas. Diskutuota ir apie tekstus- autoritetus. Išsakyta mintis, kad tekstas ir rašantis jį yra pora. E. Gudonytė su mokiniais aptarė paveikaus teksto kriterijus. Ji paaiškino, kad tekstas negali būti pernelyg toli nuo jį kuriančio patirties bei pasakojimas apie žinomus (banalius) dalykus turėtų atsiskleisti naujai, be to,  geras tekstas visuomet traukia daug kartų prie jo sugrįžti. Rašytoja pastebėjo, jog nekeliantys klausimų, nesipriešinantys aplinkai, viskam pritariantys kūrėjai niekada nebus įdomūs. Autorė sakė, jog ypatingam išgyvenimui perteikti nereikalingas ypatingas gamtovaizdis, pavyzdžiui, kalnai, kriokliai, jūra. Pokalbiui pakrypus apie gimtojo miesto svarbą ir reikšmę žmogui, išsakyta įžvalga, jog gimtasis miestas- nulinė koordinatė. Čia saugomi visų  matavimo vienetų etalonai- šviesa, draugystė, dangus... Gimtasis miestas-pradžių pradžia, todėl nesvarbu, ar žmogus čia įstrigo amžiams, ar po pusmečio ketina iš jo išvykti, vis vien gimta aplinka jį vienaip ar kitaip suformuoja ir visam laikui paveikia. Mokiniams pasiūlyta kūrybinė namų darbų užduotis: parašyti pasirinkto žanro kūrinį (eilėraštį, miniatiūrą, esė) apie Radviliškį ar mokyklą. Kūrėja pažėrė mokiniams patarimų, kaip rašyti tekstą, pavyzdžiui, rašyti apie miesto garsus, apie seną takelį, žvilgsnį į šviesius langus naktį. Pasirinkti neįprastą pasakotoją, pavyzdžiui, senutę turguje, katę, boružę ir pan. Tekstą rašyti kaip alegoriją, vartoti personifikacijas, pavyzdžiui, istorijos pasakotojas gali būti suolelis, namo kampas ar garvežys.  Mokiniams buvo netikėta ir neįprasta, kad kūrybinius darbus vertins ne jų lietuvių kalbos mokytojos, o komentarus rašys knygos autorė Eglė Gudonytė. Manau, kad tai paskatins mokinius sklandžiai, nuosekliai rašyti, tobulinti savo kalbą, plėsti žodyną, susipažinti su raiškos priemonėmis, kurios gali padaryti pasakojimą įdomų ir patrauklų. Galbūt tokia netradicinė pamoka  padės kai kuriems įveikti balto popieriaus baimę.

Lietuvių kalbos mokytoja

Gitana Abromikienė