Gražų gegužės 16 rytą Lizdeikos gimnazijos mokiniai ir mokinių tėvai, lydimi mokytojų R. Labanausko, R. Šimkuvienės ir V. Šarausko, vyko į kelionę maršrutu Rambyno kalnas – Rusnės sala – Mingės kaimas – Ventės ragas – Medvėgalis.
Pirmoji stotelė buvo Rambyno kalnas. Jis iškilęs 45,4 m virš jūros lygio. Užkopus atsiveria puikus vaizdas į Nemuno žemupį. Geriau įsižiūrėjus galima įžvelgti ir Sovietsko (buvusi Tilžė) bokštus anapus upės. Nusileidus laipteliais į Nemuno pakrantę ne vienam suspindo akys nuo atsiveriančio kalno grožio, kuris mena senus laikus, o ir dabar suburia žmones švenčių metu. Šis vaizdas sužavi ir užburia, o mums pasisekė dvigubai, nes išgirdome šiemet pirmąkart kukuojančią gegutę. Pabarškinę euro monetomis nusprendėme, kad gegutė iškukavo ne tik turtingus, bet ir pilnus kelionių metus.
Pavažiavę tolėliau sustojome Šilutės rajone esančioje Rusnės saloje, kur Nemunas išsišakoja į dvi atšakas - Atmatą ir Skirvytę. Ten stovėdami visi grožėjomės ypatingais gamtos vaizdais. Toliau pasiekėme Mingės kaimą. Tai Lietuvos Venecija vadinamas kaimas abipus Minijos upės. Čia turėjome puikią galimybę paplaukioti laivu po Minijos upę ir Kuršių marias. Ši kelionė laivu buvo labai įdomi ir tikrai neprailgo. Mums ji paliko didžiulį įspūdį: stebėjome pakrantes ir jos gyventojus, unikalius statinius, gausybę žvejų valtelių ir dar daugiau įvairiausių paukščių, tolumoje matėme net Nidos kopas. Norėtųsi čia atvažiuoti dar ne kartą su savo šeimomis ir artimaisiais.
Ventės rage apsilankėme ornitologijos stoties teritorijoje, turėjome galimybę pamatyti, kaip žieduojami paukščiai. Užlipome į švyturį, iš kurio matosi Kuršių marių platybės, pasivaikščiojome Ventės rago molu, aplankėme ir suvenyrų krautuvėlę. Kuršių marios buvo gana ramios, bet ėjimas molu vis tiek įdomus ir emocingas. Be to, šis kraštas garsėja ir skania žuvimi, todėl lauktuvės būtinos. Sustojus nedidelėje parduotuvėlėje visi norintys galėjo nusipirkti puikios, šviežiai rūkytos žuvies.
Paskutinioji ir daugiausia jėgų reikalaujanti stotelė buvo Medvėgalio archeologinis kompleksas. Jį sudaro Medvėgalio, Pilies, Piliorių, Alkos, Ąžuolų, Sumonų kalnai. Mevėgalio kalnas – pats aukščiausias visoje Žemaitijoje, o atsiveriantis apylinkių grožis užgniaužia kvapą. Pavyko užlipti tik į Medvėgalio ir Pilies kalnus – kitiems pritrūko jėgų, tad tikrai teks dar kartą atvykti.
Kelionė baigėsi, bet įspūdžiai liko. Daug pamatėme, daug sužinojome ir supratome, kad keliauti ir pažinti savo gimtąjį kraštą verta.
Romena Daukšaitė, 1B klasė