Grupė Lizdeikos gimnazijos mokytojų ir mokinių spalio pradžioje aplankė drąsiųjų skandinavų jūrininkų  žemes. Pažintį pradėjome nuo Talino, Estijos sostinės ir svarbiausio uosto, įsikūrusio šalies šiaurėje, prie Baltijos jūros. Tai miestas, 1977 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Istorikai teigia, kad Talinas – vienas geriausiai išlikusių viduramžių miestų visoje Europoje. Apie tai liudija siaurios akmenimis grįstos gatvelės, pirklių rezidencijos, akmeninės tvirtovės ir bažnyčios. Į miesto senamiestį patekome pro Viru vartus, kurių šonus puošia bokštai, pastatyti XIV a. Pagrindinis miesto simbolis - Talino rotušė, pastatyta XIII a. pradžioje. Praeityje šioje vietoje buvo rengiamos įvairiausios mugės, susirinkimai, net  vykdomos mirties bausmės. Visus sužavėjo impozantiška Aleksandro Nevskio katedra, pastatyta 1900 m. paskutiniojo Rusijos caro Nikolajaus II. Ši ortodoksų katedra laikoma caro valdžios simboliu ir yra gausiai puošta mozaikomis. Smagiai praleidome laiką  aukščiausiame Estijos statinyje- Talino televizijos bokšte, kurio aukštis  314 metrų.

Bokštas iškilo 1980 metais Maskvos olimpinių žaidynių proga. Greitaeigiu liftu mažiau nei per minutę pakilome į 21-ąjį aukštą, iš kurio atsivėrė nuostabi panorama. Bokšto aikštelėje įrengta multimedijos įranga leido pasižvalgyti po miesto apylinkes. Drąsiausi lizdeikiečiai nepabijojo pasivaikščioti ir apžvalginėje aikštelėje, įrengtoje net 175 metrų aukštyje. Šiuo metu iš šio televizijos bokšto yra transliuojamos skaitmeninės TV ir radijo programos. Talino uoste unikaliuose hidroplanų angaruose aplankėme įdomų interaktyvų Estijos laivybos muziejų, kuriame pristatomos vandens ir povandeninio transporto priemonės, tai istoriniai laivai (vienas seniausių muziejaus eksponatų - XVI a. laivas), ledlaužis, netgi povandeninis laivas „Lembit“, pastatytas 1936 m. Britanijoje ir sveriantis 600 tonų. Apžiūrėję daugybę prietaisų, sraigtelių, siaurutes lovas ir dar siauresnes  spintelės, visi stebėjomės, kaip kadaise jūreiviai išgyvendavo jūroje tokiomis sąlygomis. Šis muziejus ne tik supažindina ir su įvairia technika, bet ir siūlo daug ką patiems išbandyti. Muziejaus lankytojai neatsispiria pagundai nusifotografuoti pasipuošus patikusia jūrininko uniforma. Neatsispyrėme tai pagundai mes. 

Kitą rytą prabangiu keltu kėlėmės į Suomijos sostinę Helsinkį, kuris sužavėjo ne tik   modernumu, bet ir  patogumu, jaukumu, ramybe. Helsinkis sostine tapo tik 1812 m., jame neradome senosios gotikos ar baroko, tačiau šis miestas yra vienas didžiausių  Jugendo architektūros stiliaus centrų. Susižavėjome Temppeliaukio bažnyčia - labiausiai lankomu architektūriniu objektu. Ši liuteronų bažnyčia atidaryta 1969 metais ir yra pastatyta kietoje uolienoje, todėl ir vadinama Bažnyčia uoloje. Pavargę prisėdome ant laiptų, vedančių į kitą popurialią vietą- Helsinkio katedrą, pastatytą 1830-1852 metais kaip dovaną Didžiajam Suomijos kunigaikščiui, Rusijos carui Nikolajui I-ajam.  Balta katedros spalva ir penki žali kupolai išskiria Helsinkį iš kitų miestų. Miesto vandens autobusu pasiekėme  Suomeliną,  XVIII a.  gynybinę jūrų tvirtovę, išsidėsčiusią  šešiose salose ir  įtrauktą į UNESCO paveldo sąrašą.

Taigi, atsisveikindami su drąsiųjų vikingų žemėmis, išgirdome legendą apie tai, kad iš Ulemiste Vanake ežero, prie kurio įsikūręs Talinas, kiekvieną rudenį išlipa į krantą keistas senis. Jis, prisiartinęs prie miesto vartų, klausia, ar miesto statyba jau užbaigta. Gavęs neigiamą atsakymą, nusiminęs  grįžta į savo buveinę iki kitų metų. Jeigu kuris nors iš sutiktų praeivių atsakytų, jog miesto statyba užbaigta, senis užtvindytų ir paskandintų Taliną. Šito paslaptingo senio prie Viru vartų mes nesutikome, bet gal jums pavyks.

  Laima Verbickienė