Besibaigiant 3-čiai gimnazijos klasei, lietuvių kalbos mokytoja n-tąjį kartą bandė sudominti mus konkursu. Šįkart  LEU (Lietuvos edukologijos universitetas) organizavo moksleivių trumposios prozos konkursą „Mano miesto paslaptis“. Į konkursą pabandžiau atsiliepti ir aš, dabar jau gimnazijos abiturientė. Likimo deivei Laimai teisingai supančiojus siūlus kūrinys pateko į moksleivių kūrybos almanachą ir turėjau progos kartu su mokytoja nuvykti į Vilnių susipažinti su kitais kuriančiais jaunais žmonėmis bei pamatyti Jaunimo dramos teatro užkulisius iš arti. Sužinojau daug įdomių dalykų apie šį teatrą: ten kadaise veikė žydų gimnazija, vėliau pastatas buvo patekęs į geto teritoriją (Tiesa, jame nevyko vaidinimai.

Teatrinius vaidinimus rengė netoliese esantis Lėlės teatras). Kad geriau suvoktume to meto tragizmą, girdėjome žydės raudą bei stebėjome etiudą iš žydės gyvenimo. Vėliau teko sužinoti, kaip iš tiesų atsiranda sužalojimai ant aktorių veidų – lankėmės grimerinėje, o po to nukeliavome pasigrožėti, kokiais rūbais puošiasi aktoriai, bei susipažinome su pamirštu personažu iš jau nebevaidinamo spektaklio „Ronja. Plėšiko duktė“. Ekskursijos pabaigoje stebėjome „Giesmių giesmės“ ištrauką, po to  vykome į LEU. Universitete buvome apdovanoti, skaitėme ištraukas iš savo kūrinių. Prieš atsisveikindami ir išvykdami namo dar vaišinomės universiteto atributu jau spėjusiais tapti kibinais. Jie buvo pasakiško skonio!  Laikas, bendraujant su žinomais rašytojais ir bendraamžiais, pralėkė nepastebimai, tad teko ruoštis į namus.

Viktorija Jenciūtė, 4B kl. mokinė