Gruodžio 3d. Lizdeikos gimnazijoje jau trečius metus iš eilės vyko rajono mokinių tiksliųjų ir gamtos mokslų konferencija ,,Tyrėjo diena – 3“. Renginio iniciatorės – biologijos mokytoja metodininkė Asta Šmukštienė ir matematikos mokytoja metodininkė Jurgita Caporkienė. Konferenciją remia Radviliškio rajono savivaldybė, Radviliškio SJNUC.

Į konferenciją susirinkusius svečius, mokytojus ir mokinius pasveikindama gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Ina Bajarauskaitė akcentavo, jog ši konferencija skirta šviesai, nes šie metai Jungtinių Tautų bei UNESCO paskelbti Tarptautiniais šviesos ir šviesos technologijų metais. Sveikinimo žodį tarė gimnazijos direktorius Jonas Varkulevičius, džiaugdamasis, jog  mokiniai ne tik siekia teorinių žinių, bet ir praktiškai prisiliečia prie mokslinių darbų. Visus kūrybingam ir kokybiškam darbui nuteikė gimnazistų atliekama daina apie šviesą.

Atvykusi dėstytojų bei studentų iš Vilniaus universiteto, Šiaulių ir Kauno technologijos universitetų komanda, Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai pakvietė rajono mokyklų bei gimnazijos mokinius ir jų mokytojus dalyvauti netradicinėse pamokose – paskaitose, žaismingai atlikti eksperimentus, praktikos darbus.

Mokiniai turėjo galimybę apsilankyti zoologijos sode „Nariuotakojai“. Tai vienintelis zoologijos sodas Pabaltijyje, pristatantis didžiulę įvairovę nariuotakojų. Mokiniai galėjo pamatyti ir daug ką sužinoti apie vorus paukštėdas ir maldininkus, šimtakojus, skorpionus, gyvalazdes, tarakonus.

Besidomintiems matematikos mokslu KTU dėstytojas Mantas Landauskas skaitė paskaitą ,,Fraktalai: geometrinių formų žaismas ir galingas matematinis įrankis“. KTU dėstytojas Tomas Danikauskas pakvietė mokinius į paskaitą – diskusiją ,,Ar informatikas = programuotojas? Kam reikalingos ir kas kuria informacines sistemas”. KTU studentas Dovydas Grigaitis pristatė mokiniams antireflektines dangas, paaiškino, kaip jos atspindi šviesą.

Gausi dėstytojų, mokslo darbuotojų ir studentų komanda atvyko iš Šiaulių universiteto. Apie invazinius gyvūnus mokiniai sužinojo ŠU dėstytojo dr. Martyno Kazlausko paskaitoje. Į edukacinį užsiėmimą ,,Inžinerinės grafikos perspektyva“ mokinius pakvietė ŠU docentė dr. Loreta Kelpšienė. Matematikos katedros lektorė  dr. Neringa Klovienė pamokoje ,,Transporto uždaviniai“ nagrinėjo uždavinius, susijusius su prekių transportavimu iš saugojimo punktų į paskirstymo punktus. ŠU Bioedukacijos programos magistrantės Ingrida Ivanauskienė ir Inga Juodienė mokiniams pristatė viktoriną ,,Lietuvos flora ir fauna“. ŠU Botanikos sodo direktorė, profesorė Asta Klimienė kartu su ERASMUS studentėmis iš Latvijos ir Čekijos pristatė bioetikos mokslo svarbą. Anot profesorės, nors bioetika yra naujas mokslas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, tačiau jo svarba labai didelė, nes klonavimas, GMO  produktai, gyvybės problemos šiandien yra itin aktualios. ŠU. Bioedukacijos programos magistrantės Edita Krikščiūnaitė ir Alina Baltrušaitienė, Lina Austynienė ir Justina Zaleckienė mokinius pakvietė į edukacinį žaidimą ,,Ekosistemos linksmai“. Mokiniai žaisdami ,,Raudonosios knygos loto“ susipažino su retomis ir nykstančiomis ekosistemos rūšimis, diskutavo, kaip galima išsaugoti nykstančias rūšis. Žaisdami protų mūšį ,,Ekosistemų pasaulyje“, pritaikydami loginio mąstymo, problemų sprendimo ir mokymosi mokytis kompetencijas, bendradarbiaudami pažvelgė į ekosistemų visumą.Žaidimo vedėjų keliami klausimai skatino mokinius susimąstyti apie ekosistemos kaitą.

Kasmet konferencijoje dalyvauja ŠU Botanikos sodo specialistai. Dendrologas Vaidas Juknevičius pakvietė konferencijos dalyvius į ,,Medžių loto“, kur mokiniai, susiskirstę grupėmis, mokėsi atpažinti Lietuvoje augančius lapuočius ir spygliuočius. Mokiniai ir mokytojai įsitikino, kad atpažinti medžius, krūmus ne tik reikia, bet gali būti ir įdomu. Botanikos sodo jaunesnioji mokslo darbuotoja  Roberta Dubosaitė – Lepeškevičė mokė pažinti vaistinius ir prieskoninius augalus. Gėlininkystės skyriaus vyr. specialistė Indrė Šklenikienė pakvietė mokinius į augalų dėlionę.

 Visuomet smagu sulaukti konferencijose buvusių gimnazijos mokinių. Šį kartą praktikos darbą ,,Kas gyvena vandens laše? pristatė pirmasis gimnazijos mokinių prezidentas Andrius Petrašiūnas, biologijos mokslų daktaras, dabar VU Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros docentas.

Radviliškio rajono visuomenės sveikatos biuro specialistės Justina Kvetelaitienė, Skaidrė Armonienė ir Ieva Vileikytė vedė edukacinį užsiėmimą ,,Kūno analizatoriaus duomenys“. Vyriausioji maisto ir veterinarijos gydytoja – inspektorė Laimutė Savickienė pakvietė į paskaitas ,,Ar žinai, kiek mikrobų slepiasi ant neplautų rankų?“ ir ,,Vaisiai ir daržovės. Nauda ir visos vaivorykštės spalvos“. Vyriausiasis specialistas – maisto produktų inspektorius Gintautas Laurikėnas skaitė paskaitas ,,Ar pieno produktai iš miltelių?“, ,,Ar dešrelėje yra mėsos?“.

Mokytojai ir mokiniai susidomėję klausėsi klimatologės Audronės Galvonaitės paskaitos apie klimato kaitą ir pavojingus meteorologinius reiškinius. Mokslininkės teigimu, per pastaruosius penkiasdešimt metų klimato kaita labai paspartėjo dėl žmonių vykdomos veiklos. Šiltėjant klimatui intensyvesni ir pavojingesni tampa meteorologiniai reiškiniai: perkūnijos, stiprus vėjas (škvalas, viesulas), smarkus lietus, stambi kruša, stipri pūga, kaitra, tirštas rūkas. Kartais pavojingi meteorologiniai reiškiniai gali tapti katastrofiniais ir sukelti tragiškas nelaimes. Klimatologė akcentavo, kad nereikia painioti klimato su orais: klimatas esąs ilgalaikis procesas, o orai yra trumpalaikiai ir priklausantys nuo daugybės faktorių, kurių nė vienas sinoptikas negali nuspėti. Atsakydama į populiariausią klausimą, ar šiemet sulauksime žiemos, Audronė Galvonaitė šmaikštavo, jog žiema tikrai bus, bet sniego nepažadanti.

Konferencijos metu besidomintys tiksliaisiais ir gamtos mokslais mokiniai vyko į edukacinę kelionę: lankėsi Kauno VDU botanikos sode ir KTU, kur aplankė studentų ugdymo centrą ir stebėjo fizikos eksperimentus, dalyvavo ekskursijoje po  ,,Santakos“ slėnį.

Konferencijos rengėjai yra įsitikinę, jog pavyko sudominti mokinius gamtos bei tiksliaisiais mokslais, supažindinti su kuo įvairesnėmis šių mokslų sritimis. Prasminga tai, jog praktinių užsiėmimų metu išdėstyta medžiaga motyvuoja mokinius, moko dirbti grupėje. Susitikdami su mokslininkais, klausydamiesi jų paskaitų, mokiniai natūraliai susidomi mokomuoju dalyku, tampa aktyvūs ir žingeidūs. Alternatyvūs mokymo metodai suteikia galimybę pasireikšti ir nuojautai, ir intelektui bei  patirti pažinimo džiaugsmą.

                                                                                                           G. Abromikienė