Ketvirtokai gimnazistai susiruošė vykti į Kauną žiūrėti programinio autoriaus Antano Škėmos romano „Balta drobulė“ teatrinio varianto. Sumanyta pakeliui aplankyti kito, ne mažiau garsaus rašytojo – Balio Sruogos ir jo žmonos Vandos Daugirdaitės – Sruogienės namus – muziejų.

Ekskursija į Kauną prasidėjo kelione autobusu, kurį vairavo piktas vairuotojas. Nuvykę į laikinąją sostinę pirmiausiai aplankėme Balio ir Vandos Sruogų namus – muziejų. Muziejuje mus pasitiko trys moterys - gidės, kurios kalbėjo apie B.Sruogos kūrybą ir apie jo gyvenimą. Buvo tikrai įdomu pabūti pirmajame namo aukšte – nė kiek nepasikeitusioje nuo 1938 metų svetainėje, kurioje specialiai suprojektuota erdvė spektakliams statyti ir žiūrėti; darbo kabinete, kuris Sruogai rašant skendėdavo cigarečių dūmuose, kvepėdavo pačia stipriausia kava. Įdomu buvo klausyti, kaip bendravo su dukrele Dalia, kuri vadino tėtį „Baliu“, kaip stengėsi parašyti puikią dramą Vytauto mirties 500-ųjų metinių minėjimui, kad galėtų atiduoti skolas už nusipirktą automobilį „Fiat“– vieną pirmųjų tarpukario Lietuvoje.

Po visų pasakojimų išvykome į centrą, turėjome daug laisvo laiko iki trokštamo pamatyti spektaklio „Balta drobulė“, pastatyto pagal skaitytą ir klasėje aptartą Antano Škėmos romaną. Kas norėjo, ėjo pavalgyti, o kas nebuvo alkani – galėjo pasivaikščioti po Kauno Laisvės alėją, oras buvo tikrai geras, nešalta. Laisvas laikas prabėgo akimirksniu. Lizdeikos gimnazijos mokytojos G.Abromikienė, G.Dauneckytė, L.Duglas, S.Karenauskienė, A.Panova bei ketvirtokai pusę šeštos vakaro atėjo į Kauno dramos teatrą, kuriame stebėsime spektaklį. Nusirengiame striukes ir ėjome į salę, vietos buvo puikios – nuo scenos mūsų neskyrė nei dešimt metrų. Užgesus šviesoms prasidėjo spektaklis, visa salė nutilo. Stebėdamas netekau žado – vidury vaidinimo Dainius Svobonas, vienas pagrindinių aktorių, vaidinančių Antaną Garšvą, scenoje prisidegė cigaretę ir užsirūkė! Per visą vaidinimą tą padarė dar keliskart! Bet ir be to buvo tikrai įdomu stebėti šį spektaklį, pastatytą pagal modernisto Antano Škėmos „Baltą drobulę“. Ir aktoriai buvo tikrai gerai parinkti – energingi bei žavūs. Išryškėjo pagrindinė mintis: Garšva – nelaimingas lietuvis menininkas, įkalintas didžiausio Niujorko viešbučio lifte, nes neturi kito pragyvenimo šaltinio. Praėjus I veiksmui, gavome pailsinti akis, nes buvo pavargusios nuo stebėjimo, o po pertraukos toliau sekėme šį puikų vaidinimą, laikas pralėkė labai greit. Po spektaklio įspūdžiai tikrai puikūs. Manau, visiems patiko, kas matė šį spektaklį, ir tikrai nesigailėjo vykę į Kauną penktadienio popietę. Taip pat patiko ir man. Apsirengėme striukes,  sulaukėme visų lizdeikiečių ir išėjome į autobusą, su kuriuo grįžome į savo mylimą gimtąjį miestą Radviliškį. Didžiausias „AČIŪ“ mokytojoms už suorganizuotą kelionę!

Nedas Pavlovas, 4 C klasė, padedant lietuvių kalbos mokytojai Alvydei Panovai