Karaliaučiaus srityje (dab. Kaliningrado), Įsrutyje (dab. Černiachovskas), pedagoginiame institute, vyko tarptautinė mokslinė - praktinė konferencija „Tarptautinis dialogas kaip regiono vieningos mokslo erdvės kūrimo faktorius“. Joje dalyvavo ir trys Lizdeikos gimnazijos mokytojos: istorikės Vaida Jankūnienė, Laima Maminskienė ir lituanistė Alvydė Panova.
Į pedagogus ugdančią aukštąją mokyklą susirinko garbūs Rusijos švietimo įstaigų darbuotojai: Maskvos Valstybinio pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Istorijos metodikos dėstymo katedros vedėjas, pedagogikos mokslų daktaras, profesorius Viazemskij Jevgenij Jevgenjevič, Chabarovsko krašto Švietimo plėtros instituto Mokymo teorijos ir metodikos katedros profesorė, pedagogikos mokslų daktarė Strelkova Olga Jurjevna, Kaliningrado srities VBAMŠĮ „Pedagoginio instituto“ Socialinių, humanitarinių bei ekonominių disciplinų katedros profesorius Kretinin Gennadij Viktorovič ir daug kitų. Atvyko užsienio svečių iš Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos.
Dalyvius sveikino Kaliningrado srities švietimo ministerijos atstovė Taišina Olga Leonidovna, Černiachovsko pedagoginio instituto vadovė – pedagogikos mokslų daktarė, docentė Podnebesnych Jelena Leonidovna. Tarpkultūrinį dialogą mezgė konferencijos atidarymo metu pasirodę Utenos rajono mokytojai su literatūrine kompozicija „Širdingi pagraudenimai“; kompozicija skambėjo lietuvių kalba su vertimu į rusų kalbą (titrais – prezentacija).
Po pietų konferencijos dalyviai - Kaliningrado srities švietimo organizacijų darbuotojai; „Visuomenės mokslo“ srities dėstytojai - pasiskirstė į keturias sekcijas – visose vyko mokslinis metodinis darbas. Lizdeikos gimnazijos mokytoja Alvydė Panova skaitė pranešimą sekcijoje „Pedagoginio mokslo modernizacijos problemos Baltijos regiono šalyse“. Pranešimas tema „Kalbotyros pradmenys mokykloje: Gotfrydo Ostermejerio pėdoms“ buvo skirtas lietuvių kalbos puoselėtojo, lietuvių knygotyros pradininko, evangelikų liuteronų kunigo Gotfrydo Ostermejerio 300-osioms gimimo metinėms. Šiai svarbiai datai pažymėti turėjo būti skaitoma daugiau pranešimų, bet susidomėjus išklausyti lietuvybės platinimo, lietuviško paveldo saugojimo darbą Kaliningrado srityje ir Lietuvoje dirbančių šviesuolių vieši pasisakymai, nesusiję su jubiliejumi: Tatjanos Rodenko (Nesterovo m., Kaliningrado sritis) apie Nesterovo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos fakultatyvo – būrelio veiklą - „Kaimyninės šalies kultūra ir kalba“, Vidos Mickuvienės (Kristijono Donelaičio draugija, Marijampolės m.) – „Kristijono Donelaičio draugija: Poeto ir Mažosios Lietuvos kultūrinio paveldo išsaugojimo ir populiarinimo žingsniai“, kitų.
Minėtame institute įsteigtas Lietuvių kalbos ir kultūros centras – du kabinetai, kur kaupiami periodiniai leidiniai lietuvių kalba, lietuviškų knygų biblioteka, vyksta lietuvių kalbos istorijos pamokos. Tuo kilniu reikalu Įsrutyje (dab.Černiachovskas) rūpinasi nepailstantis Kaliningrado regioninės Lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas, jam padeda Černiachovsko pedagoginio instituto dėstytoja Ona Druseikaitė-Ruževičiūtė. Jie rūpinosi, jog delegacijos iš Lietuvos nariai laiku visur suspėtų, daug pamatytų.
Antroji ekskursijos diena prasidėjo Karaliaučiuje, dabartiniame Kaliningrade. XIII a. viduryje vokiečių įkurtas miestas šiandien yra didžiausias Rusijos srities centras.
Aplankyta senoji Karaliaučiaus katedra, kurioje ilsisi vokiečių filosofas Imanuelis Kantas, taip pat vienas lietuvių raštijos pradininkų Stanislovas Rapolionis. Dabar katedroje įrengtos protestantų ir stačiatikių koplyčios bei miesto istorijos muziejus, kuriame dažnai vyksta įvairūs koncertai.
Pedagogai iš Lietuvos grožėjosi senąja vokiška Karaliaučiaus architektūra ir jos gynybiniais įtvirtinimais, pagerbė prūsų lietuvių visuomenės veikėjo, lituanisto, teologo, tautosakininko, Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos paminklą.
Lietuvių kalbos mokoma Karaliaučiaus (Kaliningrado) Jurijaus Gagarino gimnazijoje. Ši įstaiga, skaičiuojant mokslo pasiekimus, olimpiadų laimėjimus, yra tarp penkių šimtų geriausių Rusijos mokyklų. Direktorė Tatjana Mišurovskaja delegacijos nariams pristatė mokyklą, kuri nuo 2013 metų įsikūrusi naujame pastate. Taip vadinamoje ilgojoje gimnazijoje mokosi virš dviejų tūkstančių 1 – 11 kl. mokinių, dirba 180 mokytojų, direktorei padeda 10 pavaduotojų. Tai pati moderniausia Kaliningrado mokykla. Čia mokosi vieno naujo, turinčio 20 tūkstančių gyventojų mikrorajono vaikai. Mokykloje yra biblioteka, trys sporto salės, baleto studija, baseinas. Šiuolaikiškai įrengta mokykla patraukė visų dėmesį: patalpos erdvios, šviesios, mokytojų metodinis kambarys primena LR Seimo rūmų posėdžių salę, dalykų kabinetai įrengti pagal naujausią dizainerių žodį, aprūpinti naujausia technika, IT aparatūra; į mokyklą patenkama tik naudojant magnetinę kortelę – pažymėjimą.
Ekskursiją Kaliningrade „vainikavo“ apsilankymas privačiame, entuziastų įrengtame muziejuje, skirtame parodyti XIX a. pab. – XX a. pr. tipišką vokišką būstą su išlikusiais autentiškais buities rakandais.
Trečią kelionės dieną važinėta po istorinę sembų žemę. Aplankyta Kaliningrado gintaro kasykla, kur per dieną iškasama iki 3 tonų gintaro. Palvininkų (Jantarno) gyvenvietė Kaliningrado srityje iš pirmo žvilgsnio primena apleistą užkampį – vieną iš tūkstančių mažyčių miestelių Rusijos platybėse, tačiau jis - viena svarbiausių gintaro gavybos vietų ne tik Baltijos pakrantėje, bet ir visame pasaulyje. Būtent čia, penkiasdešimties metrų gylyje, glūdi beveik visos planetos gintaro atsargos. Palvininkų karjeras – vienintelė vieta, kur gintaras išgaunamas atviru būdu.
Išvyką į Kaliningradą lietuviai užbaigė nuvykę prie Baltijos jūros, į Svetlogorską, lietuviškai Raušiais vadinamą. Čia jūros pakrantė visai kitokia – labai mažai baltojo smėlio. Atsisveikinę su jūra, pasuko Kybartų link, link sienos, į namus, į Lietuvą...
Lizdeikos gimnazijos mokytojos Vaida Jankūnienė, Alvydė Panova
