- Naujienos
- Ugdymas
- Priėmimas į gimnaziją
- Egzaminai ir PUPP
- Įsivertinimas
- Bendruomenė
- Informacija
- Veikla
- Profesinis orientavimas
- Erasmus+
- Projektai
- Prancūzų kalba karjerai
- Biblioteka ir skaitykla
- Paramos-labdaros fondas
- Darbo užmokestis
- Valstybinė kalbos komisija
- Siūlymai veiklai
- Viešieji pirkimai
- Mokinių vežimas
- Informacija apie laisvas darbo vietas
- Straipsniai spaudoje
- English
- Français
Ar vėjai, ar lietūs, ar saulės per daug, mokytis skubėki, nieko nelauk!
Kiekvieną pavasarį Burbiškio dvaro parke per Tulpių žydėjimo šventę Orkestro saloje įsikuria Lizdeikos gimnazijos Pelėddvaris, kuriame šurmuliuoja dvariškiai. Šiemet buvo nuspręsta atidaryti dvaro mokyklėlę. Atvykusiems svečiams numatytos lietuvių kalbos, matematikos, biologijos ir piešimo pamokėlės. Kai šventės rytą pradėjo be perstojo lyti, kilo abejonių, kad gal atšaukti dėl prastų oro sąlygų užsiėmimus, nes pamokos suplanuotos gryname lauke. Bet entuziazmu trykštančios mokytojos vis dėlto nutarė laukti mokinių. Nors vienas išmokytas žmogus – jau pasiekimas. Tačiau į mokyklėlę vienas po kito užsukdavo įvairaus amžiaus mokinių. Ypač džiaugsmingai bandydavo į suolus įsirangyti vyresnio amžiaus mokinukai, nes jiems dvaro mokyklos aplinka priminė jų laikų mokyklą. O kiek entuziazmo ir džiaugsmo buvo atliekant užduotis! Pritaikyti įvairūs mokymo būdai – grupinis darbas ( visa šeima atliko užduotis, net lietuvių ir latvių kompanijos susijungė į vieną būrį) darbas porose ( mama ir dukra, žmona ir vyras), individualus darbas ir kt. Pasibaigus vienai pamokai, nors ir lijo, mokiniai ne į namus skubėjo, bet eidavo prie kitos mokytojos. Visi įvertinti teigiamai ir perkelti į aukštesnę klasę. Bandžiusios pasislėpti po skėčiais, bet išpraustos lietaus, tačiau geros nuotaikos mokytojos džiaugėsi darbo rezultatais.
Dvaro dailės mokytoja Gintauta Dauneckytė