Get Adobe Flash player

2024 m.

KOVAS

20240314_1

LIETUVIŠKO ŽODŽIO KAINA

Kovo 16-oji žymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Lietuvoje Knygnešių diena svarbi visai Lietuvai, jos metu pagerbiami visi, pasišventę skleisti lietuvišką žodį.

Tamsūs priespaudos metai atnešė šviesiausius žmones, išsaugojusius gimtąją lietuvių kalbą ir knygą. Knygnešystė yra XIX amžiaus Lietuvos istorijos unikalus reiškinys, Pasaulyje neturintis atitikmenų. Knygnešiai Lietuvos istorijoje atliko ypatingą vaidmenį.

Jiems atminti bibliotekoje parengta paroda.

Bibliotekos informacija

20240307_1_1

20240307_2_2

LIETUVA – NEPRIKLAUSOMA VALSTYBĖ

„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia, kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas, ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė“, – rašoma akte, kurį pasirašė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba.

1990 metų kovo 11 dieną atgimė Lietuva – atkurta nepriklausoma ir demokratinė valstybė.

Kviečiu aplankyti parodą, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti.

Bibliotekos informacija

20240307_0

KOVO 8-OJI TARPTAUTINĖ MOTERS DIENA

Kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena. Lyčių lygybė – tai vienas iš pagrindinių demokratijos principų. Jis grindžiamas lyčių lygiomis teisėmis ir galimybėmis bei atsakomybe visose gyvenimo srityse. Lygios galimybės vyrams ir moterims – tai kliūčių nebuvimas nei vienai iš lyčių pilnaverčiai dalyvauti ekonominiame, politiniame ir socialiniame gyvenime.

Šios dienos ištakos siekia Antikos laikus – remiantis rašytiniais šaltiniais, tam tikrą dieną Graikijoje moterys reikalaudavo ypatingo savo vyrų dėmesio ir netgi karai tą dieną turėdavo būti nutraukti, kad kariai galėtų būti su savo moterimis.

Idėja švęsti tarptautinę moters dieną kilo XIX–XX amžių sandūroje, kai sparti industrializacija ir ekonominė plėtra kėlė masinius protestus prieš sunkias darbo sąlygas.

Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metų kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje, Švedijoje.

Lietuvoje kovo 8-oji – atmintina diena, švenčiama kaip Tarptautinė moters solidarumo diena.

Bibliotekos informacija

VASARIS

20240214_1

DAINUOJU LIETUVĄ!

Vasario 16-oji – išskirtinė diena tautai ir valstybei. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“. Šiam istoriniam įvykiui paminėti bibliotekoje parengta paroda.

Bibliotekos informacija


SAUSIS

20240124_1

AKCIJA „KNYGŲ KALĖDOS 2023 M.“

Metai baigėsi, todėl galima suskaičiuoti ir jūsų, mieli bibliotekos skaitytojai, akcijos metu dovanotas knygas.

Šiais metais iš skaitytojų sulaukėme 25 knygų, kurios praturtins bibliotekos fondus ir suteiks skaitymo džiaugsmo mūsų gimnazijos skaitytojams. Noriu padėkoti 1S2 klasės mokinei M. Povilaitytei, kuri, pasitarusi su mama, bibliotekos skaitytojams padovanojo 11 knygų. Nepamiršo bibliotekos ir mūsų mokytojos: A. Panova, J. Plukienė, A. Grinevičienė, I. Veberienė, L. Verbickienė. Šiais metais sulaukiau ir vienos iš mokinių mamos knygų, tai V. Maceikienės. Knygos jau sutvarkytos, jos paruoštos keliauti pas savo skaitytojus.

Žinau, kad yra pervesta pinigų į sąskaitą, už kurias taip pat bus nupirktos laisvalaikio skaitymui skirtos knygos. O, kad skaitytojams būtų smagu skaityti, jie patys rekomendavo savo mėgiamus autorius ir jų knygas. Į skaitytojų pageidavimus bus atsižvelgta užsakant knygas.

Bibliotekos informacija

2023 m.

GRUODIS

KALĖDŲ SENELIŲ PARADAS

Kasmet gruodžio mėnesį, artėjant pačioms gražiausioms metų šventėms, gimnazijos biblioteka rengia parodas, kurios išjudina bendruomenės narius. Šiais metais nuspręsta surengti Kalėdų senelių parodą. Į biblioteką atkeliavo seneliai net iš tų laikų, kai mokytojos, darbuotojos buvo pačios mokinės. Parodoje puikuojasi ne tik jie, bet ir nykštukai, angeliukai, briedžiai, sniego besmegeniai, prakartėlė, žibintas, namelis-žvakidė. Čia galima pamatyti įvairios tekstūros gaminius: keramikos, plastiko, popieriaus, vatos, stiklo ir kt. Žaislai įvairaus dydžio: nuo didžiausio Kalėdų senelio, kuris siekia net 70 centimetrų, iki mažiausio – 7 centimetrų. Lankytojus pasitinka maloniai besišypsantys Kalėdų seneliai, kurie kiekvieną nukelia į jo vaikystę, į šeimos šventę, nuteikdami geriems prisiminimams.

20231213_2 20231213_3 20231213_4 20231213_5

Lizdeikos gimnazijos bibliotekos informacija


20231213_1

ADVENTAS, ŠV. KŪČIOS, ŠV. KALĖDOS

Artėjant gražiausioms metų šventėms, bibliotekoje parengta paroda, kurioje jūs galite susipažinti ir prisiminti apie lietuvių papročius: kas yra Adventas, svarbiausios jo tradicijos, t. y. vainiko pynimas ir žvakių reikšmė vainike, kokia yra pasninko laikymosi tradicija. Aplankę parodą taip pat sužinosime Kūčių patiekalų reikšmę, kokie oro spėjimai, burtai ir ko negalima daryti per Kūčias. Susipažinsite ir su Kalėdų ryto tradicijomis.

Bibliotekos informacija

LAPKRITIS

ŠIAURĖS ŠALIŲ LITERATŪROS SAVAITĖ

Jau ne pirmus metus gimnazijos biblioteka prisijungia prie Šiaurės šalių literatūros savaitės skaitymų. Šiais metais skaitymų savaitės renginiuose dalyvauja 1R, 2C, 2RS, 2B, 1J ir jų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos G. Abromikienė, R. Šimkuvienė, L. Verbickienė, G. Dauneckytė.

20231120_1

20231120_2

2C ir 2RS kl. mokiniams (mokytoja G. Abromikienė) vesta pamoka, skirta Šiaurės šalių literatūros savaitei, kurios tema – Kalėdos šiaurėje. Mokiniai skaitė ištraukas iš Ingvild H. Rishoi knygos „Strargeitas: Kalėdų pasaka“ .Diskutavo, kaip kuriama tikroji Kalėdų Laukimo šventė, kokios vertybės svarbiausios.

20231120_3

20231120_4

1R klasė (mokytoja R. Šimkuviene) Šiaurės šalių literatūros savaitės skaitymus norvegų rašytojos I. H. Rishoi kūrinio „Stargeitas: Kalėdų pasaka“ skaityti atėjo į biblioteką. Kūrinys skirtas artėjančioms šventėms Kalėdoms. Mokiniai nagrinėjo perskaitytą kūrinį, mokytoja uždavė savarankiškai sudalyvauti viktorinoje ir atsakyti į 10 klausimų apie Šiaurės šalių rašytojus, kūrybą. Kadangi kūrinys buvo apie Kalėdas, tai bibliotekininkė paklausė mokinių, ką jiems reiškia Kalėdos. Išgirdome labai įvairių, nuoširdžių atsakymų.

20231120_5

20231120_6

20231120_7

1J klasės mokiniai (mokytoja G. Dauneckytė) Šiaurės šalių literatūros skaitymus pradėjo prie jaukiai degančios žvakių šviesos. Mokiniai analizavo kūrinio tekstą, sprendė ar šventės yra daugiau komercija ir ką konkurentai gali padaryti, kad gautų daugiau pelno.

20231120_8

2B klasė (mokytoja L. Verbickienė) kūrinį skaitė vaidmenimis, analizavo ir rašė pastraipą pasirinkta tema: Kodėl kartais kilnūs norai neišsipildo? Kada įvyksta tikroji Laukimo šventė?

SPALIS

20231022_1

SIMONAS DAUKANTAS – 230 M.

(1793 M.–1864 M.)

Simonas Daukantas pasižymėjo dideliais nuveiktais darbais. Jis buvo lietuvių tautos istorikas, švietėjas, ir pirmasis, parašęs Lietuvos istoriją gimtąja, lietuvių, kalba. Dar būdamas mokinys, S. Daukantas apsisprendė, jog užaugęs pasiaukos mokslui, savo tautai ir jos istorijos paslaptims, savo tautos kultūros tyrinėjimams, ir visuomenės švietimui. Kad įgyvendinti užsibrėžtą tikslą, kuris vertas didelės aukos, atsisakė asmeninio gyvenimo ir liko nesukūręs šeimos. Svarbiausiu savo uždaviniu jis laikė lietuvių tautos istorijos šaltinių paiešką, juos tyrinėjo ir rašė knygas savo tautai, ją švietė ir kėlė jos savigarbą, savo vertės suvokimą. Tai buvo tikrai titaniškas darbas tais lietuvių tautos priespaudos metais, kai buvo niekinamas, žeminamas lietuviškumas. Simonas stengėsi šviesti savo tautą ir ginti nuo kitų, gausesnių ir galingesnių tautų įtakos.

1826 metais S. Daukantas dirbo Rygos generalgubernatoriaus raštinėje, nuo 1835 Rusijos Senate, Peterburge, kur buvo laikoma Lietuvos Metrika ir kiti sunkiai prieinami istorijos šaltiniai. Tai buvo vienintelis būdas įgyvendinti savo sumanymą. Tačiau įtemptas darbas archyvuose, nuovargis ir skurdas palaužė S. Daukanto sveikatą. Į Tėvynę jis grįžo 1850 m., be laiko pražilęs ir paliegęs. Paskutinius jam likusius ketverius metus Simonas praleido Papilėje, globojamas klebono I. Vaišvilos. Čia ir mirė 1864-12-06, nespėjęs įgyvendinti visų kūrybinių sumanymų.

Su rašytojo kūriniais galite susipažinti skaitykloje parengtoje parodoje.

Bibliotekos informacija


20231020_1

KODĖL MES SKAITOME?

Žmonijai visada reikės knygų. Mes skaitėme ir visada skaitysime. Skaitydami išmokstame pažinti save, mus supantį pasaulį, skaitome, nes reikia darbui, žodžiais turtiname kalbą, atitraukiame dėmesį nuo problemos, stresą keliančių minčių, didiname savivertę, geriname bendravimo įgūdžius. Skaitymas tiesiog teikia malonumą. Knygos mus augina kaip asmenybę.

Bibliotekoje stende parengtoje parodoje jūs galite paskaityti ką apie knygų skaitymą mastė įžymūs žmonės.

Bibliotekos informacija


RUGSĖJIS

20230926_1

20230926_2

Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena, skirta Europos Sąjungos kalboms. Pirmą kartą ji švęsta 2001 m. Jos metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos kalboms, regionų ir tautinių mažumų kalboms. Mūsų gimnazijos bibliotekoje parengtos 2 parodos, kurios jus supažindins su įvairių kalbų įdomiais faktais, kurių, gal būt, nežinojote.

Laukiame jūsų, užsukite.

Bibliotekos informacija

GEGUŽĖ

20230523_1

20230523_2

MIELI ABITURIENTAI

Štai ir praėjo 12 metų mokykloje... Nuaidės paskutinis mokyklinis skambutis, kuris kasdien sukviesdavo į mokyklą ir pamokas. Čia jūs mokėtės, užsiimdavote užklasine veikla, susitikdavote su draugais. Artėja jūsų mokymosi įvertinimo didysis išbandymas – egzaminai...

Gero kelio jums linki biblioteka.


20230506_1

LIETUVIŠKO ŽODŽIO ISTORIJA

Gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, Kalbos ir knygos diena. Ši diena primena sunkų lietuviško žodžio kelią į laisvę ir pripažinimą. Mūsų pareiga – puoselėti ir branginti gimtąją kalbą, nes ji – valstybės stiprybė.

Ši diena skirta žurnalistams, kalbininkams ir leidėjams, kurie skleidžia naujienas mums, skaitytojams.

Skaitykloje parengta paroda, kurioje jūs galite susipažinti su lietuviško žodžio keliu iki skaitytojų.

Bibliotekos informacija


20230502_1

AČIŪ TAU, MAMA

Motinos diena – tai priminimas, kad svarbiausias jūsų gyvenimo žmogus – mama žinotų, kaip ją mylite. Nors kiekviena diena turėtų būti švenčiama kaip ypatinga jos diena, Motinos diena virto didele švente, kurioje su didžiausia meile ir dėkingumu elgiasi su mama ir jos nusipelniusios meilės. Vaikai sugalvoja beprotiškų ir novatoriškų idėjų, kad ši diena jai būtų ypatingai įspūdinga. Tarp mamos ir vaiko – šventas ryšys. Taigi Motinos dienos proga minimas tyras amžinos meilės ryšys tarp mamos ir jos vaiko. Visame pasaulyje su dideliu užsidegimu švenčiama diena, kai visi šeimos nariai susirenka, kad ši diena jai būtų įsimintina.

Pačios gražiausios eilės, skirtos mamai, stende bibliotekoje.

Bibliotekos informacija


BALANDIS

20230429_1

ABITURIENTE, PASIRENK ISTORIJOS EGZAMINUI

Skaitykloje parengta paroda abiturientams, kuri padės gerai pasiruošti istorijos egzaminui.

Bibliotekos informacija


20230426_2 20230426_3 20230426_4

2R klasės mokiniai, pažymėdami Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę, susirinko į gimnazijos skaityklą pasimėgauti garsiu raiškiu skaitymu.

Pasirinko skaityti lietuvių liaudies pasakas iš žymiojo rinkinio „Pasakų skrynelė“, iliustruoto dailininkės Aspazijos Surgailienės, išleisto dar 1970 metais (pakartotinis leidimas 2002 metais). Rinkinyje sudėtos plačiai žinomos lietuvių liaudies pasakos: „Liūtas ir žmogus“, „Jaučio trobelė“, „Elenytė ir Joniukas“, „Žmogus, meška ir lapė“, „Smaluotas veršelis“ bei kitos.

Antrokai draugiškai pasidalijo, kas kurią istoriją skaitys; stengėsi liaudies išmintį perteikti raiškiai: skaitė rolėmis, artistiškai keitė balso intonaciją, susikaupę klausė vienas kito.

Visi baigę skaityti pripažino, kad tokių malonių skaitymo, klausymo, mąstymo valandų labai trūksta mokykloje, kad gimnazistams reiktų dažniau garsiai skaityti.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Alvydė Panova


20230403_1

20230403_2

20230403_3

RIEDA RIEDA VELYKŲ MARGUTIS

Kartu su pavasariu kasmet sulaukiame ir šv. Velykų – didžiausios pavasario šventės. Ši šventė simbolizuoja: atgimimą, atsinaujinimą, naują pradžią. Nuo senesnių, pagoniškų, laikų likę ir kiti papročiai, susiję su vaisingumu, žemės budinimu.

Pavasarį prabunda gamta, žemė išsivaduoja iš šalčio, pagoniškųjų švenčių papročiai buvo susiję su atgimimu, atsinaujinimu ir vaisingumu. Bene populiariausias iš tų laikų likęs paprotys, be kurio neįsivaizduojame Velykų šventimo – margučiai.

Kiaušinis simbolizuoja naują gyvybę, vaisingumą. Jų marginimas atspindi margintojo lūkesčius, o skirtingos spalvos reiškia įvairius dalykus: raudona – gyvybę; žalia – augmeniją; geltona – javus; juoda – žemę; mėlyna – dangų. Populiariausi ornamentai yra saulutės, žalčiai (gyvybės ir vaisingumo simboliai), žvaigždės. Šie irgi yra susiję su gyvybe, vaisingumu, atsinaujinimu. Jie dažniausiai būna išskutinėjami peiliu ar smeigtuku arba išpiešiami tirpintu vašku.

Šios šventės atributas yra Velykų vaišės. Valgoma gausiai ir sočiai – kad ateinantys metai būtų skalsūs. Vyrauja, žinoma, kiaušiniai, mėsos patiekalai, bei pyragai – ypač tradicinė velykinė „boba“. Prieš pat Velykas yra pasninkaujama. Uolesni tikintieji pasninkauja netgi ir per visą gavėnią – 40 dienų iki Velykų.

Velykos yra naujos pradžios. Vienas itin ryškus to simbolis – margučiai. Kartu su pavasariu, po žiemiško snaudulio, prabunda tiek gamta, tiek ir žmogus. Linksmų šv. Velykų!

Bibliotekos informacija


KOVAS

20230323_1

MES RŪŠIUOJAM

Jau ne pirmus metus mūsų bendruomenė dalyvauja projekte „Mes rūšiuojam“. Visus metus renkame elementus, elektrinius buitinius prietaisus, kuriuos vėliau išveža UAB Atliekų tvarkymo centras. Už juos gauname taškus (kuo daugiau taškų, tuo daugiau pinigų), kurie virsta eurais, už kuriuos biblioteka įsigyja grožinės laisvalaikio literatūros. Ačiū visai bendruomenei už suteiktą malonumą skaityti. Knygos sutvarkytos laukia savo skaitytojų.

Bibliotekos informacija

20230322_1

PASAULINĖ POEZIJOS DIENA

Pasitinkant Pasaulinę poezijos dieną Lizdeikos gimnazijos lietuvių ir literatūros mokytoja Laima Verbickienė dar rudenį buvo paskelbusi eilėraščių konkursą „Išgyventi rudenį“, kuriame dalyvavo 31 dalyvis. Buvo išrinkti nugalėtojai: Dainiškiausias eilėraštis – K. Stasytis 1S kl., Linksmiausias eilėraštis – Rasa Remeikienė, Moderiausias eilėraštis – E. Laurutytė 4B kl., V. Žičkutė 1S kl., Tradiciškiausias eilėraštis – I. Dumskis 1S kl., A. Jankūnaitė1HG kl., Jausmingiausias eilėraštis – Ana Savickienė, Meniškiausias eilėraštis – Š. Benikaitė 2S kl., Gitana Abromikienė, Netikėčiausias eilėraštis – J. Plukienė, Madingiausias eilėraštis – G. Genevičius 4A kl., Viltingiausias eilėraštis – Rita Šimkuvienė, už sėkmingą debiutą apdovanota L. Varanavičiūtė 1S kl., Spalvingiausias eilėraštis – S. Karenauskienė, Prasmingiausias – G. Dauneckytė. Padėka ir mokytojai Laimai Verbickienei už jos eilėraštį. Direktorės pavaduotoja Ž. Onaitienė visiems nugalėtojams įteikė po padėkos raštą ir atminimo dovanėlę. Kiti dalyviai taip pat gavo padėkas už dalyvavimą konkurse. Draugiškas pokalbis apie poeziją ir nugalėtojų eilių skaitymas ne vienam sušildė širdį ir pakėlė nuotaiką.

20230322_2 20230322_3 20230322_4

Bibliotekos informacija


20230317_1

20230317_2

RADVILIŠKIO KRAŠTO KNYGNEŠIAMS ATMINTI

Lietuvos istorijoje knygnešiai atliko ypatingą vaidmenį. 2004 metais UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų veiklą, o kovo 16-oji oficialiai buvo paskelbta Knygnešio diena, Radviliškio krašto knygnešiai ir platintojai aktyviai dalyvavo bendroje visos Lietuvos pasipriešinimo kovoje prieš spaudos draudimą.

Radviliškio kraštas, kurio dalis 1864–1904 metais įėjo tiek į Panevėžio, tiek į Šiaulių apskritis, yra priskiriamas prie tų regionų, kuriuose spaudos platinimas ir paplitimas buvo labai gausus. Per Radviliškio kraštą ėjo svarbūs knygų tranzitiniai keliai, didelės reikšmės čia turėjo ir geležinkelis.

Esame knygnešių palikuonys – vienintelė tokia tauta. Visame pasaulyje niekas neturėjo knygnešystės, tik Lietuva. Tai buvo jos unikalus kelias išsaugoti gimtąjį žodį, sava kalba melstis, skaityti knygas, mokyti vaikus.

Platinti knygas daugiausia knygnešių Radviliškio krašte įtraukė Radviliškio, Šeduvos, Šiaulėnų, Smilgių bažnyčių kunigai, kurie buvo suinteresuoti lietuviškos religinės literatūros platinimu.

Lietuviškos spaudos kelias pas skaitytoją buvo nepaprastai sunkus. Jį bent kiek lengvino vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais nutiestas spaudos platinimo, knygnešių tinklas. Ėmė kurtis slaptos draugijos ir kuopelės, rėmusios šios literatūros leidimą ir platinimą. Galima numanyti, kad dalis Radviliškio krašto knygnešių priklausė „Aušros“ platintojams.

Kviečiu aplankyti bibliotekoje knygnešiams atminti parodą.

Bibliotekos informacija


VASARIS

ŽIULIS GABRIELIS VERNAS

1828–1905

20230208_1

Vasario 8 d. žymiam rašytojui, nuotykių romanų autoriui, mokslinės fantastikos žanro pradininkui paminėti 195 gimimo metines skaitykloje parengta knygų paroda. Jei mėgstate nuotykius, tai kviečiu paskaityti šias knygas, kurios neleis nuobodžiauti.

Bibliotekos informacija


20230130_3

SIGITAS GEDA

Poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, 1994 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 1998 m. Gedimino ordino kavalierius, lietuvių literatūros klasikas, palikęs unikalų meninį pasaulį, kur susilydė mitas, religija, kultūra, literatūra, gamta, istorija ir žmogaus kasdienybė. Jo kūriniuose jaučiasi nuolatinis ryšys tarp to, kas buvo dar priešistorėje, ir šiandienos...

Kviečiu skaitykloje aplankyti ir susipažinti su paroda, skirtą S. Gedai.

Bibliotekos informacija


SAUSIS

20230126_1

KNYGŲ KALĖDOS 2022 M.

Kviečiu aplankyti parodą ir susipažinti su 52 naujomis jūsų padovanotomis knygomis. Ačiū jums už suteiktą džiaugsmą skaityti!

Bibliotekos informacija


20230114_1

20230114_2

20230114_3

SAUSIO 13-OJI „IŠKOVOTA LAISVĖ“

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Siekdama užgesinti lietuvių laisvės siekį ir kelti gyventojų nepasitenkinimą, Sovietų Sąjunga vykdė ekonominę blokadą, o vietinė Lietuvos komunistų partija planavo valstybinį perversmą, kuriuo galutinai būtų sužlugdyta nepriklausomos Lietuvos valstybės vizija.

Kviečiu į biblioteką aplankyti parodą, skirtą Sausio 13-ąjai.

Bibliotekos informacija


2022 m.

GRUODIS

20221205_3

PASITINKANT KALĖDAS

Bibliotekoje parengta paroda, skirta Kūčioms ir Kalėdoms. Čia jūs galite susipažinti su Kūčių valgiais, tradicijomis, būrimais, pasimokyti kaip gražiai supakuoti dovanas, gražiai pasipuošti stalą. Kviečiu pasidomėti. Be to, jūs galėsite prisiminti pasakas ir filmukus vaikams, nes bibliotekos ir skaityklos langai papuošti karpiniais iš pasakų.

Bibliotekos informacija

20221205_4

MIŠKO PASAKA

Skaitykloje parengta nauja psichologės Redos Maselskienės megztų žaislų paroda. Šie metai yra Kiškio metai, tai parodoje jūs pamatysite ne vieną kiškutį, šalia puikuosis ir meškučiai, šuniukai bei kiti gyvūnai. Labai kviečiu pasigrožėti Redos darbais.

Bibliotekos informacija

LAPKRITIS

20221129_1

ADVENTAS...

Bibliotekoje paruoštas stendas adventui, kuriame paruošta informacija apie jo reikšmę, kaip pasiruošti jo laukimui. Kviečiame apsilankyti.

Bibliotekos informacija


20221125_9

„MEILĖ MIŠKUI GALI PRASIDĖTI NUO ATSITIKTINAI RASTO KANKORĖŽIO“

S. PALTANAVIČIUS

Lapkričio 22 d. gimnazijoje vyko Tyrėjų diena. Mokinių žinias praturtino įvairios paskaitos. Skaitykloje apsilankė žymus Lietuvos prozininkas gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius. Šiam žymiam gamtininkui skaitykloje parengta jo knygų paroda, gavome ir autoriaus autografą.

Bibliotekos informacija

ŠIAURĖS ŠALIŲ LITERATŪROS SAVAITĖ LIZDEIKOS GIMNAZIJOJE

Šiemet Šiaurės šalių literatūros savaitė kviečia vaikus ir suaugusiuosius į garsinio skaitymo renginius tema gamta šiaurėje.

Šiaurės šalių literatūros savaitė rengiama lapkritį, niūriausiu metų laiku. Pagrindinė savaitės idėja – visiems kartu susibūrus prie žvakių šviesos skaityti knygą. Šių metų skaitymams parinkta knyga apie ungurius ir žmones.

Šis projektas vyksta 26 metus ir jo tikslas – puoselėti garsinio skaitymo ir šiaurietišką pasakojimo tradiciją, populiarinti Šiaurės šalių literatūrą bei prisidėti prie skaitymo skatinimo. Lizdeikos gimnazijos biblioteka ir mokyklos bendruomenė jau ne pirmus metus dalyvauja šiame projekte. Šiemet prie projekto prisijungė pirmų ir antrų klasių mokiniai bei lietuvių kalbos mokytojos J. Plukienė ir G. Abromikienė.

Šiaurės šalių literatūros savaitės renginiai prasidėjo jaukioje aplinkoje prie žvakių šviesos skaitykloje. Skaitėme ištrauką iš Patriko Svenssono knygos „Apie ungurius ir žmones“. Bibliotekininkė V. Kondratenko pirmą pamoką prie jaukiai plevenančios žvakių šviesos pasitiko 2RG mokinius ir mokytoją J. Plukienę, visus pasveikino su Šiaurės šalių literatūros savaitės pradžia, papasakojo apie šį projektą, pristatė Šiaurės šalių rašytojų knygų parodą. Mokiniams perskaičius ištrauką, buvo aptarta kūrinio ištrauka apie pagrindinius veikėjus tėvą ir sūnų, kūrinyje aprašytą pasiruošimą žvejybai, bei sugautos žuvies paruošimą valgymui. Po kūrinio aptarimo mokiniai dalyvavo viktorinoje apie Šiaurės šalis, kurią parengė bibliotekininkė. Mokiniai ir bibliotekininkė pasidalino savo įspūdžiais apie žvejybą.

Mokytoja G. Abromikienė ir 1RS klasė renginį vedė klasėje. Jos metu garsiai skaitė kūrinį bei žiūrėjo filmuką apie žuvis. Mokiniai aptarė kūrinį, pasidalino savo patirtimi apie žvejybą.


20221118_1 20221118_2 20221118_3 20221118_4 20221118_5 20221118_7

Bibliotekos informacija


20221108_1

Maironis – naujosios lietuvių poezijos pradininkas, spaudos draudžiamojo laikotarpio didžiausias poetas, savo poezijoje išreiškęs to meto tautinius siekimus, dėl to vadinamas tautinio atgimimo dainiumi. Savo poezijos įtaka kitiems rašytojams sukūrė lietuvių literatūroje vadinamąją maironinę mokyklą.

Susipažinti su Maironiu, jo kūriniais galite bibliotekoje parengtoje parodoje. Kviečiu apsilankyti.

Bibliotekos informacija

SPALIS

20221020_1

V. KRĖVĖ-MICKEVIČIUS

1882-1954 – 140 M.

V. Krėvė-Mickevičius XX amžiaus pradžios rašytojas, dramaturgas, prozininkas, politinis veikėjas, profesorius, rinkęs ir skelbęs tautosaką, redagavęs mokslinius ir publicistinius leidinius. Susipažinti su rašytojo kūryba ir svarbiais gyvenimo įvykiais kviečiu parengtoje parodoje ir stende.

Bibliotekos informacija


20221007_20

LEGENDŲ TAKAIS...

VINCUI KRĖVEI-MICKEVIČIUI – 140 M.

Vincas Krėvė-Mickevičius gimė 1882 m. spalio 19 d. Subartonyse (Varėnos raj.). Pasimokęs Merkinės pradinėje mokykloje 1898 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje mokėsi 2 metus. Nors dvasininku netapo, visą gyvenimą domėjosi religija.

Užrašų sąsiuvinyje, kurį būsimasis rašytojas rašė lenkiškai, 1900–1902 m. mokydamasis kunigų seminarijoje, ne vienas įrašas byloja apie aistringą norą būti rašytoju. Taip pat ir apie maištingą prigimtį, kuri nuolat skatina ieškoti kliūčių ir jas įveikti, pasipriešinti net žemės traukai. Ir apie natūralų polinkį į dialoginį kalbėjimą. Krėvė visą gyvenimą išliko prieštaraujančiu, abejojančiu, svyruojančiu žmogumi. Pasak Zalatoriaus, „abejojančiu ne todėl, kad neturi savo požiūrio, o todėl, kad turi daugybę požiūrių, supranta, kaip gyvenime viskas sudėtinga ir painu, kad kiekvienam argumentui galima surasti kontrargumentą“.

Daugiabalsį priešingų požiūrių susikirtimą, kelių balsų skambėjimą, skirtingų aistrų ir gyvenimo sampratų susidūrimą geriausiai atskleidžia dramos forma, kurią dažnai rinkosi rašytojas. Tačiau dramaturgijos principai yra būdingi ir Krėvės prozai, kur dominuoja ne aprašymas, o dialoginė kalba, plėtojanti nenutrūkstančias konfliktų gijas. Krėvei svarbiausia vertybė yra individualizmas, kurį atskleidžia įvairaus žanro kūriniuose. Daugelis jų veikėjų – išskirtinės asmenybės, trokštančios gyventi kitaip, negalinčios prisitaikyti prie gyvenimo. Aistra peržengti savojo pasaulio ribas galima paaiškinti ir Krėvės trauką Rytų kultūrai, ir stiliaus eksperimentus, liaudies dainas transformuojant į prozos tekstą, kuriant pakilų lyrinį tekstą, kokio lietuvių literatūroje iki tol nebuvo.

Spalio 19 d. minėsime V. Krėvės-Mickevičiaus 140 gimimo metines. Su rašytojo kūryba, biografija galite susipažinti bibliotekoje parengtoje parodoje.

Bibliotekos informacija


GEGUŽĖ

20220503_1

JONAS AVYŽIUS

1922-1999

Gęsta saulėlydžiai, kraujuojančiu sparnu apglėbę tolstantį kaimą.

Nebegirdėti šunų lojimo,

Linkčiojančių svirčių girgždesio, vaikų šūkavimų. Nebekvepia dūmuota gimtųjų pirkių šiluma.

Jonas Avyžius „Sodybų tuštėjimo metas“

Kviečiu aplankyti parodą, skirtą rašytojo, publicisto, politinio bei visuomenės veikėjo 100-osioms metinėms paminėti.

Bibliotekos informacija


20220429_1

Atversk knygą, kad sužinotum ką mąstė kiti, užversk ją, kad pats imtum mąstyti.

Romėnų išmintis

20220429_2

GEGUŽĖS 7-OJI – SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENA

Kasmet gegužės septintąją sugrįžtame į 1864–1904 metus – lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį, carinės Rusijos siautėjimo metus, kai pirmiausia buvo suvaržyti kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai: kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Tai vienas iš juodžiausių mūsų tautos istorijos laikotarpių. Spaudos draudimas pristabdė mūsų kalbos ir tautinės kultūros raidą, švietimo plitimą, skatino liaudies tamsumą ir prietarus. Kad ir kiek stengtasi varžyti ir drausti lietuvišką žodį, iš tamsos prasiveržia šviesa.

Draudimas visada didina priešiškumą, telkia žmones kovai dėl šventų tautos teisių. Ir lietuviai ėmėsi kovos: per mokslą, šviesą, spausdintą žodį, per lietuvių kalbos saugojimą ir puoselėjimą. Vienintelė lietuvių tauta pasaulyje turi tokį unikalų reiškinį – knygnešystę. Šis žodis tiesiogiai net neišverčiamas į kitas kalbas. Imta rūpintis tautinio lietuviško laikraščio išleidimu. Pirmiausia buvo išleista „Aušra“, vėliau – „Varpas“. Lietuviško žodžio plitimas buvo ta varomoji jėga, kuri kiekvienam lietuviui buvo tarsi gaivaus oro gurkšnis, patvirtinimas, kad tik taip galima laimėti kovą prieš brutaliai brukamą nutautinimą. Per spaudos draudimo laikotarpį caro valdžia už draudžiamos literatūros spausdinimą, platinimą, gabenimą, laikymą ar skaitymą nubaudė daugiau kaip du tūkstančius žmonių, daugiausia knygnešių. Ir tai nesustabdė lietuvių. Tautinio atgimimo veikėjai, inteligentija atkakliai stojo į kovą dėl gimtosios kalbos teisių. „Stipriausias pamatas tautystės, pirmiausiu jos ramsčiu yra prigimtoji kalba“ – sakė mūsų himno autorius Vincas Kudirka.

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti bibliotekoje parengta paroda ir stendas, kuriame galite pamatyti 16 a. lietuviškų knygų atvirukus. Kviečiu apsilankyti.

Bibliotekos informacija

20220428_1

Mama – pats brangiausias žemėje žmogus. Tad šią dieną, gegužės pirmą sekmadienį, patys gražiausi, nuoširdžiausi žodžiai ir dėmesys, skirti mamai. Skaitykloje parengta paroda mamos dienai.

Bibliotekos informacija


BALANDIS

20220412_7

20220412_8

VELYKŲ PAPROČIAI IR TRADICIJOS

Artėjant pavasario šventei Velykoms, apsilankykite bibliotekoje, kur pamatysite bibliotekininkės karpinių parodą. Dar viena paroda jus supažindins su Velykų papročiais, tradicijomis bei pamokys kaip nusidažyti kiaušinius ar pasipuošti stalą Velykų simboliu – kiškučiu.

Bibliotekos informacija


20220404_1

20220404_2

BALANDŽIO 2-OJI – TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

Balandžio 2-oji – garsaus pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo diena. Nuo 1967 metų pasaulyje ji minima ir kaip Tarptautinė vaikų knygos diena. Balandžio 2 dieną vyksta vaikų literatūros renginiai, parodos, susitikimai su vaikų knygų kūrėjais. Šventės iniciatorė yra Tarptautinė vaikų knygos taryba (IBBY). Kasmet šventę remia vis kitas IBBY nacionalinis skyrius. Vis kitos IBBY priklausančios šalies kūrėjai įgyja teisę kurti plakatą ir rašyti kreipimąsi, kuris verčiamas į įvairias pasaulio kalbas, publikuojamas žiniasklaidoje, skaitomas renginiuose ir kartu su plakatu platinamas visame pasaulyje. Jais pasipuošia įvairios pasaulio bibliotekos, mokyklos, kitos kultūros įstaigos – visi, kuriems svarbi vaikų knyga ir skaitymas.

Šie metai lietuvių vaikų literatūrai – itin sėkmingi. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius laimėjo tarptautinę atranką ir tapo 2019 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos rėmėju. Todėl balandžio 2-ąją – Tarptautinę vaikų knygos dieną – Lietuvos vardas plačiai suskambės pasaulyje. Beveik 100 pasaulio šalių vaikai ir visi, besidomintys vaikų literatūra, galės pamatyti specialiai šiai progai Kęstučio Kasparavičiaus pieštą plakatą ir perskaityti jo laišką-kreipimąsi. Jo kurto plakato ir kreipimosi pagrindinė idėja – „Knygos padeda neskubėti“.

K. Kasparavičius – vienas žymiausių ir talentingiausių Lietuvos knygų vaikams autorių, Astridos Lindgren atminimo premijos, H. Ch. Anderseno medalio – reikšmingiausių apdovanojimų, teikiamų knygų vaikams kūrėjams, – nominantas, įvairių prestižinių konkursų laimėtojas. Lietuvoje jau pasirodė per 60 jo iliustruotų knygų, nemažai jų paties kūrėjo ir parašytos. Gimtinėje autorius yra gavęs visus galimus didžiausius apdovanojimus, skiriamus už vaikų literatūrą, yra vertinamas kritikų ir mylimas skaitytojų. K. Kasparavičius taip pat gerai žinomas ir užsienyje, jo knygos išverstos į 27 pasaulio kalbas.

Kviečiu aplankyti biblioteką, kur jūs galite susipažinti su parodomis, parengtomis šiai datai paminėti.

Bibliotekos informacija


KOVAS

„DAINUOK, ŠIRDIE, GYVENIMĄ!“ – PASAULINĖ POEZIJOS DIENA LIZDEIKOS GIMNAZIJOJE

2000 metais UNESCO paskelbė kovo 21-ąją Pasauline poezijos diena. Pirmoji Poezijos diena paminėta Paryžiuje, kur ir yra Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos būstinė. Minint šią dieną, visame pasaulyje organizuojami renginiai.

20220404_3 20220404_4 20220404_5 20220404_6 20220404_7 20220404_8 20220404_9

Radviliškio Lizdeikos gimnazijos bibliotekininkės V. Kondratenko iniciatyva, padedant kalbų (lietuvių, anglų, vokiečių, prancūzų, rusų) mokytojams, parengtas renginys, skirtas šiai dienai, kurio metu skambėjo eilės 5 kalbomis. Renginio vedėjai Laimis ir Gytis Genevičiai renginį pradėti pakvietė Džiugą Gedminą, kuris deklamavo J. Erlicko kūrinį „Niekų daina“. Skaiva Diržytė skaitė vokiečių poeto Elke Braunlingo kūrinį „Ateina pavasaris“. Kūrinys apie pavasarį, kuris kviečia visus išeiti į lauką, džiaugtis dangaus žydryne, saulės spinduliais, atsisveikinti su žiema. Deimantė Janušonytė skaitė J. Degutytės kūrinį „Antigonė“. Airidas Norkevičius perskaitė J. Jevtušenko kūrinį „Ja raznyj“. Klausėmės Gijomo Apolinero „Mirabo tiltas“ kūrinį prancūzų kalba, kurį skaitė Saulė Vrobliauskaitė ir Nojus Jokūbaitis. Kūrinys žiūrovus nukėlė prie Senos upės, kur kažkada mylimieji buvo susitikę, o dabar tai tik gražūs prisiminimai likę. Renginio pabaigoje klausėmės Elingos Chlevickaitės ir Ramintos Buivydaitės anglų kalba skaitomo kūrinio „One thing can change the world“.

Renginio pabaigoje bibliotekininkė Valia Kondratenko padėkojo renginio vedėjams Laimiui ir Gyčiui, visiems skaitovams ir klausytojams, kad šį laiką praleido kartu ir visiems palinkėjo, kad žemėje būtų taika ir visada šviestų saulė, pasveikino visus su poezijos diena bei atėjusiu pavasariu. Bibliotekininkė mokytojams „metė“ iššūkį: kitais metais poezijos dieną eiles skaityti ne mokiniams, o mokytojams! Mokytojai iššūkį priėmė, su nekantrumu lauksime kitos Kovo 21-osios.

Bibliotekos informacija

20220318_1

DAINUOK, ŠIRDIE, GYVENIMĄ!

2000 m. kovo 21-ąją UNESCO paskelbė Pasauline poezijos diena. Visame pasaulyje šią dieną organizuojami poezijos skaitymai, susitikimai su poetais, parodų pristatymai, įvairūs judėjimai. Poezijos diena kasmet sutampa su pavasario lygiadieniu, reiškiančiu gamtos atgimimą ir kūrybinį įkvėpimą.

Mūsų gimnazijos bendruomenė Pasaulinę poezijos dieną pasitinka renginiu ir parodomis, skirtomis poezijai. Kviečiame apsilankyti.

Bibliotekos informacija


20220316_3

Metų knygos rinkimai vyksta kasmet nuo 2005 m. ir jau tapo svarbiu tradiciniu Lietuvos kultūros įvykiu. Ši akcija buvo įtraukta į 2006 m. Vyriausybės patvirtintą Skaitymo skatinimo programą.

Metų knygos rinkimus inicijavo Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija ir ją rengia kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija bei Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.

Akcijos tikslas – skatinti Lietuvos gyventojus domėtis šiuolaikine lietuvių literatūra, kelti mūsų visuomenėje skaitymo prestižą. Akcijos idėja – pristatyti geriausius praeitais metais išleistus lietuvių literatūros kūrinius vaikų, paauglių, suaugusiųjų ir poezijos knygų kategorijose. 2018 m. įtraukta penkta kategorija – publicistikos ir dokumentikos.

Metų knygos rinkimuose dalyvaujančios knygos skelbiamos kiekvieną rudenį. Akcijai siūlomos knygos yra parašytos šiuolaikinių lietuvių autorių, išleistos nuo praėjusių metų rugsėjo 1 dienos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos.

Akcijos metu skaitytojai iš ekspertų komisijos pasiūlytų knygų išrenka Metų knygas šiose kategorijose: vaikų, paauglių, suaugusiųjų, poezijos (nuo 2012 m.) ir publicistikos ir dokumentikos (nuo 2018 m.).

Laureatai tradiciškai apdovanojami Vilniaus knygų mugėje.

Susipažinti su informacija apie „Metų knygą“ galite skaitykloje parengtame stende.

Bibliotekos informacija


20220316_1

20220316_2

KNYGNEŠIAMS ATMINTI

KnygnešystėXIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. Persekiotas rusų valdžios. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų. Slapto knygų spausdinimo Ryprūsiuose organizatorius vyskupas Motiejus Valančius.

Knygnešiams atminti skaitykloje ir bibliotekoje parengtos parodos, kviečiu susipažinti.

Bibliotekos informacija


20220309_1

KOVO 11-oji

Kovo 11 – šią dieną švenčiama Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. 1990 metais kovo 11 dieną Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą. Jame rašoma, kad atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Akte remiamasi 1918 metais vasario 16 dieną pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nesustojo teisinės galios.

Skaitykloje galite susipažinti su paroda, skirta šiai dienai paminėti.

Bibliotekos informacija


20220307_1

VASARIS

20220109_1

20220209_2

20220209_3

Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti. Kviečiame susipažinti su parodomis, skirtomis Valstybės atkūrimo dienai paminėti.

Bibliotekos informacija


20220202_1

KAZYS BRADŪNAS

1917–2009

Kazys Bradūnas – vienas žymiausių XX a. antrosios pusės lietuvių poetų, „...tęsęs Baranausko, Vienažindžio, Maironio ir kitų mūsų tautinių poetų tradicijas, tiesa, beveik nė kiek nebūdamas į juos panašus… jis rodė ramų, labai realų, tradicinį, į kraują įaugusį suvalkiečio ryšį su aplinka ir žeme.“ (Alfonsas Nyka-Niliūnas). Kviečiu į biblioteką aplankyti parodą, skirtą poeto 105 metinėms paminėti.


SAUSIS

20220121_2

2022 M. KNYGŲ JUBILIEJAI

Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą. (F. Bekonas)

Skaitykloje jūsų laukia knygų paroda, kurios yra jaunesnės nei 100 metų ir, kurioms nuo 100 iki 200 metų. Džiugu, kad populiarios knygos yra perleidžiamos ir, kad prieš daug metų sukurti kūriniai pasiekė ir šiandienos skaitytojus. Gimnazijos bibliotekoje yra nemažai tokių kūrinių, kurie verti savo skaitytojų. Kviečiame apsilankyti.

Bibliotekos informacija


20220121_1

IEVAI SIMONAITYTEI – 125 M.

1897–1978 M.

2022 m. paskelbti Ievos Simonaitytės metais.

Ieva Simonaitytė yra paskutinioji Mažosios Lietuvos metraštininkė įdomios biografijos ir tvirto charakterio rašytoja, unikali, talentinga, savo kūriniuose vaizdavusi išskirtinius lietuvninkų likimus ir garsinusi Klaipėdos krašto etnografinį savitumą, įamžinusi Mažosios Lietuvos savitumą, apmąsčiusi istorinę šio krašto lemtį, atskleidusi Didžiajai Lietuvai mažai žinomos buities freską, nutapiusi etninių tipažų galeriją, užfiksavusi senojo folkloro liekanas.

Su rašytojos asmenybe ir kūryba galite susipažinti bibliotekoje parengtoje parodoje. Kviečiame apsilankyti.

Bibliotekos informacija

KRAUJU IŠKOVOTA LAISVĖ

20220119_1

20221119_2

1991 m. sausį Lietuvai patyrus sovietų karinę agresiją, tūkstančiai Lietuvos žmonių drąsiai gynė atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę. Dvasios stiprybės ir nenugalimo ryžto kupini beginkliai žmonės stojo prieš sovietų agresoriaus tankus ir automatus. Nuo sovietų agresoriaus žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, šimtai jų buvo sužeisti. Svarbiausia tomis dienomis buvo žmonių susitelkimas šio pavojaus akivaizdoje. Vienybės simboliu tapo Nepriklausomybės aikštė, kurioje prie laužų daugelį dienų ir naktų budėjo iš visos Lietuvos atvykę žmonės. Kasmet Sausio 13-oji mums primena iškovotą pergalę – Lietuvos laisvę ir jos didvyrius – Laisvės gynėjus ir stiprina tikėjimą Lietuvos ateitimi.

Šiai dienai paminėti, bibliotekoje parengtos parodos. Kviečiame apsilankyti ir prisiminti šiuos įvykius prieš 31 m.

Bibliotekos informacija


Jau ne pirmus metus Lizdeikos gimnazijos bendruomenė aktyviai įsijungia į prasmingą žiemos akciją „Knygų Kalėdos“. Kalėdos yra laikas, kai metus norisi užbaigti ramiai, dovanojant kitiems šventinį gerumą, prie jo pridedant dar ir perskaitytą gerą knygą. Praėjusių metų pabaigoje Lizdeikos gimnazijos biblioteka sulaukė gausaus bendruomenės dalyvavimo šioje tradicinėje akcijoje, į kurią įsijungė mokiniai, mokytojai, tėveliai. Padovanotos net 49 įvairaus žanro knygos. Išskirtinė knygų dovana pasiekė iš buvusio 76-os gimnazijos abiturientų laidos mokinio Eligijaus Senulio, kuris bibliotekai padovanojo 10 knygų ir parašė labai gražų laišką. Eligijus rašo: „Noriu ir tikiu, jog knygos padeda suteikti ramybę ir, svarbiausia, gydo nuo to, su kuo susiduriame šiomis dienomis. Ačiū už skleidžiamą meilę knygoms, todėl dovanoju šias knygas tikėdamas praturtinti ne tik bibliotekos lentynas, bet ir pačią mokyklos bendruomenę naujais pasauliais.“

Ačiū visiems, kurie, perskaitę knygą, dovanojate ją bibliotekai, taip suteikdami skaitymo džiaugsmą visiems bendruomenės nariams.

20220118_1 20220118_2

Lizdeikos gimnazijos bibliotekininkė Valia Kondratenko


2021 m.

GRUODIS

20211202_2

SUGRĮŽKI VAIKYSTĖN

Megzti žaislai yra gana įdomus ir raminantis užsiėmimas, kuris „užkabina“ ir norisi išbandyti megzti vis naujesnių, įdomesnių žaislų, o dar kur fantazija, kai juos reikia aprengti. Tokiu būdu užsimiršti, atitrūksti nuo kasdieninių rūpesčių ir sugrįžti į nerūpestingą vaikystę. Kviečiame visus į skaityklą pasižiūrėti mūsų bendruomenės auksarankių psichologės R. Maselskienės ir 4C klasės mokinės Kamilės Sakalauskaitės darbų.

Bibliotekos informacija


LAPKRITIS

ŠV. KALĖDŲ BELAUKIANT...

Šv. Kalėdos yra svarbiausia metų šventė. Daug paslapties, grožio, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam. Tai pats svarbiausias virsmas metuose. Baigiasi metai, grįžta saulė. Šios šventės laukimas toks pat svarbus kaip ir pati šventė. Tai tikrai nuostabus laikas, skirtas ne liūdesiui, bet įvairiems geriems darbams, prasmingam bendravimui, gyvenimo peržvelgimui, planų kūrimui. Laukimas prasideda Advento sekmadienį. Adventas (lotyniškai „atėjimas“) – prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis, šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai metų šventei. Advento sekmadienį namie uždegame pirmą Advento vainiko žvakę. Kiekvieną advento pirmadienį uždegame vis naują žvakę – Vilties, Taikos, Meilės, Džiaugsmo. Bibliotekoje galite aplankyti dvi parodas, skirtas Adventui, pasiruošimui šventei ir pasižiūrėti senų Kalėdinių atvirukų parodą, kurią parengti padėjo mokytojos: J. Plukienė, D. Bitytė. L. Duglas ir bibliotekininkė V. Kondratenko. Ačiū jums, kad pasidalinote savo išsaugotais prisiminimais.

20211201_2 20211201_3

Bibliotekos informacija


img_20211122_153653

JONAS BASANAVIČIUS

1851–1927

Šiandien, lapkričio 23 d. minime 170-ąsias J. Basanavičiaus gimimo metines.

J. Basanavičius 1918 m. vasario 16 d. akto signataras, pirmasis laikraščio „Aušra“ redaktorius, visuomenės veikėjas, ideologas, kultūros istorikas, folkloristas, gydytojas, aktyvus visuomenės veikėjas, lietuvių tautosakos ir kultūros saugotojas.

Bibliotekoje parengtoje parodoje galite susipažinti su J. Basanavičiaus gyvenimu, veikla ir knygomis. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Bibliotekos informacija


20211116_5

VINCENTAS SLADKEVIČIUS

1920–2000 M.

2020 m. sukako 100 metų, kai Guronyse (Kaišiadorių r.) gimė Vincentas Sladkevičius, kardinolas, vienas didžiausių XX a. dvasinių autoritetų, laikytas Lietuvos atgimimo dvasios tėvu. 2021 m. paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Skaitykloje parengta paroda, kurioje galite susipažinti su kardinolo V. Sladkevičiaus asmenybe. Kviečiu apsilankyti.

Bibliotekos informacija


20211111_4

J. IVANAUSKAITEI – 60M.

Jurga Ivanauskaitė (1961–2007) – Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja. Parašiusi 23 knygas, 13 knygų vertimų, gavusi 6 apdovanojimus, daug apkeliavusi, nupiešusi piešinių ir kt. Susipažinti su J. Ivanauskaitės kūryba galite skaitykloje parengtoje parodoje.

Bibliotekos informacija


20211111_3

F. DOSTOJEVSKIUI – 200 METŲ

Vienas žymiausių XIX a. pasaulio romanistų yra rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. Tikras savo laiko kūdikis, persiėmęs savo epochos idėjomis, jis kartu nujaučia daugelį esminių XX a. proble­mų ir meno bruožų, yra šiuolaikinio psichologi­nio romano ir vadinamosios polifoninės prozos pradininkas, į literatūrą sugrąžina amžinųjų egzistencinių ir moralinių klausimų svarstymą. Svarbiausi jo kūrybos klausimai – gėrio ir blogio santykis, kančios, tikėjimo, dorovės principų prasmė ir vertė, žmogaus pri­gimties dvilypumas ir jo tobulėjimo galimybės. Dostojevskio kūryboje galima įžvelgti realizmo mokyklą, kai kuriais bruožais jis artimas natūra­lizmui, daugeliu esmingų savybių jo kūryba yra atrama ir XX a. modernistams.

Kviečiu aplankyti parodą skaitykloje, skirtą rašytojo jubiliejui.

Bibliotekos informacija


20211111_1

20211111_2

ŠIAURĖS ŠALIŲ LITERATŪROS SAVAITĖ

Šiaurės šalių literatūros savaitė (anksčiau – Šiaurės šalių bibliotekų savaitė) yra Šiaurės šalių asociacijų „Norden“ sąjungos vykdomas projektas, skirtas skaitymo skatinimui, garsinio skaitymo ir pasakojamosios tradicijos puoselėjimui ir pažinčiai su Šiaurės šalių literatūra.

Šiemet Šiaurės šalių literatūros savaitė vyks lapkričio 15–21 dienomis ir kviečia vaikus ir suaugusiuosius į garsinio skaitymo renginius svajonių ir ilgesio tema. Visą savaitę mokykloje bus organizuojami knygų skaitymai, bibliotekoje paruošta Šiaurės šalių autorių knygų paroda, bei stende parengta paroda apie Andų salą, kuriai sukanka 100 metų.

Tamsiausiu metų laiku kviečiama uždegti žvakes ir skaityti. Tai yra pagrindinė Šiaurės šalių literatūros savaitės idėja. Pirmadienis yra didžioji skaitymų diena. Būtent tą dieną stengiamasi pritraukti kuo daugiau dalyvių.

Kviečiu prisijungti prie skaitymų ir aplankyti bibliotekoje parodą.

Bibliotekos informacija


RUGSĖJIS

20210926_3

RUGSĖJO 26-OJI EUROPOS KALBŲ DIENA

„Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios“ J. V. Getė. Tokiais žodžiais biblioteka pasitinka Europos kalbų dieną. Užsukę į skaityklą parodoje galėsite sužinoti įdomių faktų apie kalbas, pavartyti knygas įvairiomis kalbomis, sužinoti įdomių, keistų faktų apie Europą.

Parodą parengė bibliotekininkė Valia


20210926_2

KNYGŲ JUBILIEJAI 2021 M.

Kaip ir žmogus – knyga taip pat turi savo jubiliejų. Iš vaikystės ne kartą skaitytos, o gal būt ir matytas filmas („Alisa stebuklų šalyje“), sugrąžins į prisiminimus apie knygų herojus, jų nuotykius.

2021 m. knygų jubiliejams paminėti bibliotekoje parengta paroda. Kviečiame susipažinti.

Parodą parengė bibliotekininkė Valia


20210926_1

PRAEITIES ŠYDĄ PRASKLEIDUS...

Lietuvos kultūros istorijoje žydai užėmė svarbią vietą, tačiau turime ne tiek jau daug žinių apie šios tautos gyvenimą mūsų krašte. Todėl istorijos mokytojos Vaidos Jankūnienės ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Sandros Karenauskienės iniciatyva Lizdeikos gimnazijoje įgyvendinamas projektas „Praeities šydą praskleidus: įamžintas masinių žydų žudynių atminimas“.

Už projekto lėšas įsigyta nemažai knygų, susijusių su Lietuvos ir pasaulio žydų istorija. Tad visus bendruomenės narius kviečiame susipažinti su bibliotekos fondus šiemet papildžiusiomis knygomis Lizdeikos gimnazijos bibliotekoje esančioje knygų parodoje.

Parodą parengė bibliotekininkė Valia


BIRŽELIS


20210616_2

JAUNIAUSIAM LIETUVOS KLASIKUI

V. MAČERNIUI – 100 M.

2021-ieji yra paskelbti poeto Vytauto Mačernio (1921–1944) metais. Nors žuvo būdamas vos 23-ejų, poetas visuotinai pripažįstamas lietuvių literatūros klasiku, tarp kurių yra bene jauniausias.

Viktorija Daujotytė straipsnyje „Jauniausias klasikas“ rašė: „Į lietuvių tautos dvasinę patirtį Vytautas Mačernis įeina kaip ypatinga, išsiskirianti prigimtis, turėjusi retą jautrumo pasauliui, vizijai, fantazijai dovaną, galėjimą patirti regėjimus, tarsi išeiti už įprastų ribų, pakilti iki šviesiausio taško, iš kur matyti, kad vertingiausia – „tai aukštosios akimirkos, kurių metu žmogus išsiskleidžia Visatos pilnatvėje“.“

V. Mačernis kūrė ne tik poeziją, bet taip pat mėgo prozą, rašė straipsnius apie literatūrą, daug užsirašinėjo, vertė.

Plačiau susipažinti su V. Mačernio kūryba galite bibliotekoje parengtoje parodoje.

Bibliotekos informacija


GEGUŽĖ


20210504_3

GEGUŽĖS 7-OJI – SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENA

Iš kopų šnabždesio su debesim ir prošvaistėm,

Iš marių virpulio ir ežerų nendrėtų.

Iš duonos kvapo ir miškų giesmės

Kalba gimtoji lūposna įdėta.

(J. Degutytė, „Gimtoji kalba“)

Mieli lietuviško žodžio mylėtojai ir puoselėtojai, gegužės 7 d. švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos šventę, kuri primena, kaip rusų carinės valdžios metu buvo varžomi – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų paaiškėjo, kad lietuviškoji spauda augo, nepaisant jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Veltui nuėjo rusų pastangos įpiršti valdžios leidžiamas knygas, spausdintas rusiškomis raidėmis.

Kviečiu į biblioteką aplankyti parodą, skirtą spaudos dienai paminėti.

Bibliotekos informacija


20210504_1

20210504_2

21-OJI NACIONALINĖ LIETUVOS BIBLIOTEKŲ SAVAITĖ

Kasmet, balandžio 23-30 d. vyksta gražia tradicija tapusi Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Jau 21 kartą bibliotekos siūlo bendruomenei aktualius, įdomius ir įtraukiančius renginius. Mūsų biblioteka pakvietė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas pamokų metu paminėti Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę. Mokiniams buvo pasiūlytos trys temos. Labai smagu, kad mokiniai paneigė visuomenės nuostatą, kad jaunimas neskaito knygų. Į šios savaitės renginius mielai prisijungė mokytoja A. Panova, G. Dauneckytė, J. Plukienė, N. Urbonavičienė. Pamokų metu mokiniai (2E, 2C, 3B, 4) klasių mokiniai pristatė perskaitytas knygas, analizavo apie knygų skaitymo naudą ir kokį vaidmenį knyga vaidina jų gyvenime. Apie įvykusius renginius skaitykite Lizdeikos gimnazijos puslapyje ir spaudoje, bibliotekoje parengtoje parodoje.

Bibliotekos informacija


BALANDIS

20210401_1

BALANDŽIO 2-OJI – TARPTAUTINĖ VAIKŲ KNYGOS DIENA

Balandžio 2-oji Tarptautinė vaikų knygos diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805–1875) gimtadieniu. Vaikai auga kartu su pasakomis, kartu su knygomis, augant išauga knygą kaip rūbą, pasakas pakeičia kiti kūriniai. Smagu atrasti vis naujų įdomių knygų, tačiau kiek mielų sentimentų, kiek smagių akimirkų kelia vaikystės knygos!

Prisiminti vaikystėje skaitytas knygas galite apsilankę skaitykloje paruoštoje parodoje.

Bibliotekos informacija


20210331_1

VELYKINIO MARGUČIO SIMBOLIKA

Velykos arba šventos Velykos, Kristaus prisikėlimas – seniausia ir svarbiausia krikščionių šventė.

Velykų data nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių ir Vakarų bažnyčiose Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario (po pavasario lygiadienio) pilnaties.

Su Velykomis siejami įvairūs papročiai, tarp jų ir pagoniškos kilmės, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, kiaušinių ridenimas. Velykų metu valgomi tradiciniai Velykų valgiai, kurie įvairiuose regionuose yra skirtingi.

Dalis Velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint Kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.

Likę papročiai – marginti kiaušiniai, lalavimai ir kt. – kilę iš pagonių pavasario gamtos atgimimo šventės.

Su Velykų papročiais, marginimo būdais, stalo papuošimais, galite susipažinti bibliotekoje parengtoje parodoje.

Bibliotekos informacija

KOVAS


20210318_1

KOVO 21-OJI PASAULINĖ POEZIJOS DIENA


1999 m. lapkričio 5 d. 30-e Prancūzijos kongrese UNESCO draugija pasirašė rezoliuciją dėl Pasaulinės poezijos dienos, kuri buvo paminėta kovo 21 d. (Pasaulinė poezijos diena). 2000 m. festivalis, kuris pirmą kartą šventė, buvo skirtas atgaivinti poetinę kultūrą, susipažinti su kūrybine veikla ir plėtojant poeziją apskritai, ne tik žmonėms, bet ir komerciniams leidykloms bei žiniasklaidai.


Ir kas iš mūsų nebandėme savo gyvenime parašyti eilių? Tikriausiai kai kas sutiksite, kad taip išreikšti savo mintis yra neįprastas būdas. Tik gaila, kad poezija visuomenėje nėra labai paklausi. Labai džiaugiuosi, kad prieš 7 metus keletas mūsų gimnazijos aktyvių mokinių (F. Norvaiša ir I. Samoškaitė), aptariant bibliotekos renginių planą, iškėlė klausimą: o kodėl neparengti poezijos skaitymo vakaro? Prisipažinsiu, mane labai nustebino, kad jaunimas nori poezijos skaitymų. Ir štai jau tiek metų kovo 21 d. gimnazijoje minime Pasaulinę poezijos dieną. Minint poezijos dieną keitėsi jos minėjimo formatas: buvo rengiami poezijos skaitymo vakarai, vėliau kilo idėja skaityti poeziją visomis kalbomis, kurios yra dėstomos gimnazijoje, skambėdavo muzikiniai kūriniai gitara, saksofonu. Šiemet poezijos diena minima paroda, kurią galite aplankyti bibliotekos renginių skiltyje gimnazijos tinklalapyje. Kviečiu apsilankyti.


Bibliotekos informacija

20210309_1

LAISVĖS KELIU

Kovo 11 Lietuvai yra Nepriklausomybės atkūrimo diena. Šią dieną 1990 metais Lietuvos Respublikos Aukščiausioji taryba priėmė aktą ir jį pasirašė, taip skelbdama, kad Lietuva vėl laisva ir yra nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos.

Nepriklausomybės atkūrimo aktą pasirašę signatarai buvo itin skirtingų pažiūrų ir siekių. Tačiau jų bendromis jėgomis ir ryžtu, Lietuvos nepriklausomybė atkurta iki šiandienos.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas kainavo nemažai baimės ir pastangų. Tačiau to metų žmonių ryžtas mums leidžia dabar džiaugtis laisve, galėjimu šnekėti ir tikėti tuo, kuo norima.

Skaitykloje parengta paroda, skirta Nepriklausomybės dienai paminėti.

Bibliotekos informacija

20210309_2

KOVO 16-OJI – KNYGNEŠIŲ DIENA „KUR GLŪDI MŪSŲ ŠAKNYS“

1864–1901 metai – tai tik nedidelė mūsų tautos istorijos atkarpėlė, tačiau joje telpa žūtbūtinė lietuvių tautos kova už gimtąjį žodį, už savo egzistenciją. Šios kovos simboliu tapo knygnešys. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į tautą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos ir pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį.

Lietuvių spaudos draudimui imta priešintis. ryžtingiausia kova – tai knygų, knygelių ir periodinių leidinių spausdinimas Mažojoje Lietuvoje, jų nelegalus gabenimas į Lietuvą ir išplatinimas. Tai darė knygnešiai. Knygnešys tapo visos kovos dėl lietuviškos spaudos simboliu. Manoma, kad per 40 spaudos draudimo metų į frontą kovoti dėl lietuviškos spaudos išėjo apie 2000 knygnešių. Jie ir atlaikė carinės žandarmerijos, policijos, pasienio kariuomenės puolimą prieš lietuvišką knygą ir žodį.

Sunkus ir nepaprastai pavojingas knygnešio darbas reikalavo ne tik daug jėgų ir pastangų, bet ir lėšų. Bendriems sunkumams įveikti ir nešti žmonėms šviesą kūrėsi knygnešių ir draudžiamos literatūros platintojų draugijos bei draugijėlės. XIXa. pabaigoje – XXa. pradžioje buvo susikūrusios ir kurį laiką veikė šios draugijos: „Atgaja“, „Akstinas“, „Artojų draugija“, „Daukanto manta“, „Nemunėlio ir Apaščios susivienijimas“, „Aušrinė“, „Darželis“, „Atžala“, Garšvių knygnešių draugija, „Sietynas“ ir kt.

Gimtojo žodžio skleidėjams atminti bibliotekoje parengta paroda. Kviečiu susipažinti su leidiniais, kurie nušviečia sunkų knygnešių kelią.

Bibliotekos informacija


VASARIS

20210211_1

Dešimtą kartą nuvilnijo per visą Lietuvą tradicija tapusi akcija „Knygų Kalėdos“, kurią inicijavo prezidentė D. Grybauskaitė. Dėl pandemijos skaitymas tapo viena iš didžiausių pramogų. Šį kartą pagrindinė akcijos kryptis – artimiausia mokyklos biblioteka, artimiausias vaikų dienos centras, kad jų lentynose netrūktų naujų įdomių knygų.

Džiugu, kad kasmet mūsų bendruomenės nariai dovanoja bibliotekai knygų, taip praturtindami bibliotekos fondą ir suteikdami skaitymo džiaugsmą mokiniams, mokytojams.

Dėkoju mokytojoms: G. Pilypienei, A. Panovai, R. Šimkuvienei, I. Andriušaitienei, prisidėjusioms prie šios akcijos.

Bibliotekos informacija


20210110_1

MŪSŲ NAMAI – LIETUVA

Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti.

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Vasario 16-osios akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, o pasirašė 20 tarybos narių.

1918 m. vasario 16-osios aktas tapo pagrindu, kuris vienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.

Apie nueitą Lietuvos kelią kovojant nepriklausomą Lietuvą, jūs galite susipažinti bibliotekoje parengtoje parodoje.

***

1896 m. vasario 2 (mirė 1947 m.) d. Balys Sruoga – 125 m. Lietuvos poetas, prozininkas, dramaturgas, teatrologas, literatūros ir tautosakos tyrinėtojas.

1931 m. vasario 8 d. Jonas Jakštas – 90 m. Lietuvos poetas, rašytojas, vertėjas, spaudos, radijo ir televizijos darbuotojas.

1876 m. vasario 10 d. Pranas Vaičaitis – 145 m. Lietuvių poetas, vertėjas.

Vasario 16 d. – Lietuvos valstybės atkūrimo diena.

1966 m. vasario 19 d. Gintaras Grajauskas – 55 m. Poetas, dramaturgas, eseistas, prozininkas, dainų autorius ir atlikėjas.

1931 m. vasario 23 d. Gediminas Isokas – 90 m. Rašytojas, miškininkas, publicistas, gamtininkas, žurnalistas.

1801 m. vasario 28 (16) d. Motiejus Valančius – 220 m. Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, blaivybės sąjūdžio organizatorius.

Bibliotekos informacija

SAUSIS

1.1906 m. sausio 7 d. Antanas Venclova – 115 m. Lietuvos poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, tarybinis visuomenės ir politikos veikėjas.

2.1876 m. (1916 m.) D. London – 145m. Amerikiečių rašytojas.

3.Sausio 13 d. – Laisvės gynėjų diena.

4.1956 m. sausio 14 d. Selemonas Paltanavičius – Lietuvos prozininkas gamtininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas.

5.1951 m. K. Platelis – 70 m. Lietuvos poetas, eseistas, vertėjas, valsybės veikėjas.

6.1776 m. sausio 24 d. (1822 m.) A. Hofmanas 245 m. – vokiečių rašytojas, kompozitorius, dailininkas.

7.1826 m. M. Saltykovas-Ščedrinas (1889 m.) – 195 m. XIX amžiaus rusų rašytojas ir satyristas.

8.1966 m. sausio 27 d. Alvydas Šlepikas – 55 m. Poetas, režisierius, aktorius, scenaristas.

9.1921 m. sausio 29 d. Adolfas Sprindis – 100 m. Lietuvių rašytojas, literatūrologas.

10.1911 m. sausio 30 (17) d. Stepas Zobarskas – 110 m. Lietuvos rašytojas, vertėjas, leidėjas.

Kviečiu prisiminti sausio mėnesį gimusias iškilias asmenybes ir žymią valstybei istorinę datą.

Bibliotekos informacija

2020 m.


GRUODIS

KŪČIŲ NAKTIES PASLAPTIS

Nuo seno Kūčios būdavo didelė šventė prie apeiginio stalo, lydima apeigų, aukų ir burtų. Prieš Kūčias visi stengėsi užbaigti darbus. Kūčias pradėdavo valgyti užtekėjus Vakarinei žvaigždei, prie stalo pakviesdavo vienišus kaimynus, vyriausias šeimos narys garsiai melsdavosi, palinkėdavo vieni kitiems sveikatos ir laimės.

Aktualūs būdavo ir burtai: traukdavo šiaudus (jei ilgas šiaudas, tai bus ilgas ir laimingas gyvenimas), eidavo žiūrėti į dangų kiek žvaigždžių (jei vienoje vietoje jų daug, tai bus derlingi metai ir t.t.). Norint išsiaiškinti ar ateinančiais metais ištekės mergina, eidavo į malkinę ir vienu ypu paimdavo malkų, suskaičiavus, jei porinis skaičius, tai tais metais ištekės.

Ant stalo dėdavo 12 ar 13 patiekalų, kurie simbolizavo 13-os ar 12-kos mėnesių metus, skaičiuojamus pagal Mėnulį. Kūčių vakarienę pradėdavo bendru kalėdaičių valgymu.

Visa tai ir dar daugiau jūs rasite bibliotekoje parengtoje parodoje.

foto 004

Bibliotekos informacija


Eglutė yra vienas svarbiausių Kalėdų šventės atributų. Tačiau ar žinojote, kad tradicija puošti medžius atsirado ne krikščionybės, o pagonybės laikais? Žinomas faktas, kad dar senovės Egipte prieš Kristaus gimimą vyravo paprotys trumpiausią metų dieną puošti namus žaliomis palmių šakomis, kurios simbolizavo gyvybės pergalę prieš mirtį. O druidų žyniai trumpiausią metų dieną ąžuolų šakas puošdavo auksiniais obuoliais. Kalėdinės eglutės puošimas tai išskirtinai krikščioniška tradicija. Lietuvoje Kalėdų eglutės masiškai buvo pradėtos puošti tik nepriklausomybės metais. Tikima, kad į Lietuvą ši tradicija atkeliavo iš Vokietijos (XVIa.). Tuo metu buvo įprasta puošti Kalėdų eglutes stikliniais įvairių figūrėlių papuošalais. Be to, buvo populiaru kabinti saldainius su blizgiais spalvotais popieriukais ir raudonus obuolius. Paprastai vaikučiai po Kalėdų šventės džiaugsmingai nusiskindavo šias gėrybes ir suvalgydavo. Taip pat vyravo paprotys apšviesti eglutes tikromis žvakėmis. Tačiau šios žvakės buvo uždegamos tik vieną kartą Kūčių vakarienės metu.

20201202_1 20201202_2 20201202_3 20201202_4 20201202_5 20201202_6 20201202_7 20201202_8 20201202_9 20201202_10 20201202_11 20201202_12

Pamažu eglutės puošimo tradicijos pradėjo populiarėti didžiuosiuose Lietuvos miestuose, vėliau mažesniuose miesteliuose. Na, o kaimuose šio papročio nebuvo stropiai laikomasi iki pat paskutiniųjų nepriklausomos Lietuvos metų.

Dirbtinės eglutės buvo išrastos XIX amžiuje Vokietijoje. Labai greitai jos išpopuliarėjo ir JAV. Tuomet eglutės buvo gaminamos iš žąsų plunksnų, kurios buvo pritvirtinamos prie vielų ir į jas buvo sukaišiojami mediniai pagaliai, kurie atliko kamienų funkcijas. Iš tikrųjų dirbtinių eglučių idėja buvo išrasta ne atsitiktinai. Taip buvo siekta paskatinti žmones kirsti kuo mažiau medelių ir prisidėti prie aplinkos apsaugos. Eglutės yra puošiamos kaspinais, drugeliais, įvairiomis girliandomis, dirbtiniu sniegu, saldainiais, širdelėmis, kankorėžiais ir t.t. Kai kurie vis dar neatsisako eglutės puošimo tradicijos žvakelėmis. Tačiau dažnai tai jau yra elektrinių žvakių girliandos.

Buvo labai populiaru artimuosius, draugus sveikinti atvirute. Ar žinojote, kad pirmasis atvirukas atsirado 1843 metais Anglijoje. Kai kurie šaltiniai rašo, kad atvirukų motina vizitinė kortelė sukurta XVIII a. viduryje Prancūzijoje. Pačių gaminti atvirukai paplito XIX amžiaus viduryje Londone. XX amžiaus pradžioje atvirukai užkariavo visą Europą.

Lietuvoje pirmieji Kalėdiniai atvirukai pasirodė XIX amžiaus pabaigoje. 1905 m. prasidėjo tikras atvirukų leidybos bumas: juose buvo vaizduojami einantys į bažnyčią, besigrožintys Betliejaus žvaigžde, puošiantys Kalėdų eglutę žmonės. 1940 metais, kai Lietuva tapo TSRS dalimi, atvirukai religine tematika išnyko. Juos pakeitė naujametiniai atvirukai, kuriuose vyravo visiškai kitas siužetas: kalendorius, laikrodis, senelis šaltis, sodybos, gyvūnai, eglės šakelės, žvakės, žaisliukai, karnavalas

Smagu, kad žmonės brangina ir išsaugo savo vaikystės eglutės papuošimus, gautas atvirutes, turi savo vaikystės nuotraukų prie eglutės. Kokie buvo eglučių žaislai 1954, 1964, 1968, 1977–1989 metais, pamatysite pateiktose nuotraukose. Kai kurie eglutės papuošimai atvežti iš tremties ir išsaugoti iki šiol...

Nuoširdus ačiū mokytojoms Ritai Šimkuvienei, Sandrai Karenauskienei, Gražinai Pilypienei, Jurgitai Plukienei, Valiai Kondratenko, kad radote laiko ir noro pasidalinti mielais prisiminimais.

Bibliotekos informacija


LAPKRITIS

20201113_1

R.L. STEVENSONAS

1850–1894

Šiemet sukanka 170 metų kaip gimė žymus britų rašytojas, labiausiai žinomas kaip romano „Lobių sala“ autorius, R.L. Stevensonas. Tikriausiai ne vienas esame skaitę jo knygas pilnas nuotykių, apie įspūdingas jūrų keliones, mirtinus taurių žmonių susirėmimus su piratais.

Kviečiu susipažinti su šio rašytojo kūriniais parodoje, kuri parengta jūsų laukia bibliotekoje.

RUGSĖJIS

20200927_1

20200927_2

20200927_3

Rugsėjo 26-oji – Europos kalbų diena, kurią švenčia visa Europa. Europos kalbų diena siekiama parodyti, kaip ir kodėl daugiakalbystė yra viena iš didžiausių Europos vertybių, norima atskleisti, kaip kalbų mokymasis praturtina gyvenimą, suteikia naujų idėjų. Europos kalbų diena paminėta ir mūsų mokykloje. Skaitykloje ir bibliotekoje paruošti stendai su įdomia informacija apie Europos kalbų dieną, parengta paroda.

Bibliotekos informacija

20200927_4

KNYGŲ JUBILIEJAI 2020 m.

2020 m. Ž. Verno knygai „20 000 mylių po vandeniu“ sukanka 150 m., ji pirmą kartą išleista 1870 metais, F. Baumo knygai „Ozo šalies burtininkas“ – 120m. (1900m.). Ne vienas vaikystėje skaitėme H. Loftingo „Daktaro Dolitlio istorija“ knygą, ji šiemet švenčia 100 m. nuo pirmo išleidimo (1920 m.). Gimnazijos bibliotekoje yra keletas knygų, kurios šiemet švenčia jubiliejų: S. Nėris „Eglė žalčių karalienė“ – 80m., A. Lindgren „Mūsų visų Madikė“ – 60m., E. B. White „Gulbės trimitas“ – 50 m. ir kt. Knygų parodą galite aplankyti gimnazijos bibliotekoje.

Bibliotekos informacija


20200908_1

PAULIUI ŠIRVIUI – 100 METŲ

Paulius Širvys neturi pabaigos. Jo kūryba ir gyvenimas – be pabaigos. Iki šiol per visą Lietuvą skamba pagal jo eiles kurtos dainos, jo poeziją skaito ir kaimo žmogus, ir miestietis. Visi, neabejingi literatūrai. Grynuolis iš lyrikos platybių, turėjęs tikrą Dievo talentą, savo ketureiliams įkvėpęs gyvybės, užbūręs nepavaldžios, pakylėtos meilės jausmu. Eilėraščiais tirpdė abejingumą, poezija šildė ne vieną vienišą širdį.

Su P.Širvio kūryba galite susipažinti bibliotekoje paruoštoje parodoje.


BALANDIS

20200406_1

VELYKOMS ARTĖJANT

2020 metai paskelbti Lietuvos Tautodailės metais, todėl trumpai noriu jus supažindinti su mūsų rajono tautodailininke Regina Martyšiene. Šis susitikimas su liaudies meistre buvo suplanuotas kiek kitaip, bet dėl susidariusios padėties su Regina teko bendrauti telefonu, todėl šis susitikimas bus neakivaizdinis.

Regina Martyšienė parodose pradėjo dalyvauti nuo 2002 m., o tautodailininke tapo 2006 metais. Gražiadarbė dalyvauja įvairiose parodose, moka pinti, rišti tautines apyrankes, juostas, kuria paveikslus iš popieriaus, įvaldžiusi kvilingo, vėlimo technikas, moka karpinių meno, ruošia edukacinius užsiėmimus, kurių metu moko mokinius ir darželinukus juostų pynimo, kiaušinių vėlimo bei kiaušinių puošimo panaudojant kvilingo techniką užsiėmimus ir kt. Liaudies meistrės darbus galime matyti rajono rengiamose šventėse, parodose. Šiuo metu tautodailininkė dirba nuotoliniu būdu ruošdama video juostų pynimo pamokas.

Šiandien, Regina atsiuntė man keletą marginimo vašku schemų, kuriomis dalinuosi su jumis. Kai kurioms tai bus priminimas, kaip prieš kelis metus bandėme, padedant Svetlanai Sluckienei, pačios vašku nusidažyti kiaušinius. Gražių margučių ir visus sveikinu su artėjančiomis Velykomis.

20200406_2

Kokie marginimo būdai populiariausi ir kaip tai pačioms pasidaryti, rasite paspaudę šią nuorodą: https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/952661/5-populiariausi-kiausiniu-dazymo-budai-vienoje-vietoje-cia-rasite-viska

Bibliotekos informacija

***

Ši diena švenčiama kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805–1875) gimtadieniu – balandžio 2-ąja.

Šią dieną daugybėje šalių rengiamos vaikų ir jaunimo literatūros savaitės. Rengiami konkursai, parodos, konferencijos, skirtos geriausioms pasaulio vaikiškoms knygoms.

Vaikų literatūros ištakos – mitai, liaudies kūryba. Pirmosios vaikiškos knygos taip pat buvo leidžiamos, remiantis Biblija, jos morale. Tai katekizmai, elementoriai, šventųjų gyvenimų aprašymai, moraliniai pamokymai, didaktiniai pasakojimai ir apsakymai, šventos giesmės. Pirmasis lietuviškas sakralinis eilėraštis („Kalėdaitis dėl mažų vaikelių“) pasirodė 1763 metais.

Pasaulinės vaikų literatūros pradžia – antikos mitai, įvairių šalių liaudies kūryba, Ezopo pasakėčios, Viduramžių epas.

Šios šventės idėja priklauso Jellai Lepman (Vokietijos vaikų rašytoja). 1967 m. ji parašė atvirą laišką pasaulio skaitytojams ir paragino švęsti šią dieną. Nuo tol šventę kasmet remia kurios nors šalies IBBY skyrius. Tos šalies rašytojas parašo visuomenei laišką – kreipimąsi, o dailininkas kuria plakatą knygos ir skaitymo tema. Tekstas verčiamas į pagrindines pasaulio kalbas ir kartu su plakatu siunčiamas į visas pasaulio šalis, kuriose veikia IBBY organizacijos nacionaliniai skyriai. Kreipimasis ir plakatas tampa pagrindine Tarptautinės vaikų knygos dienos publikacija.

Laiškus skaitytojams Tarptautinės vaikų knygos dienos proga yra parašę garsiausi pasaulio vaikų rašytojai: Astrida Lindgren, Meindertas DeJongas, Katherine Paterson, Cristine Nöstlinger ir kiti.

IBBY (Tarptautinė vaikų ir jaunimo literatūros asociacija) Lietuvos skyriaus iniciatyva Vaikų knygos diena Lietuvoje minima nuo 1993 m. Minėjimo metu, kurį rengia Lietuvos IBBY skyrius, vaikų literatūros specialistai, knygų kūrėjai ir skaitytojai renkasi aptarti praėjusiais metais išleistų knygų, taip pat vyksta literatūros šventė – teikiamos premijos geriausių ir reikšmingiausių metų vaikų knygos kūrėjams.

2020 m. Vaikų knygos dienos rėmėjas – IBBY Slovėnijos skyrius. Plakatą, o tiksliau – sulankstomą kubą, sukūrė du Hanso Christiano Anderseno premijos nominantai. Teksto autorius – literatūrologas, universiteto docentas ir rašytojas Peteris Svetina, kurio knygos išverstos į aštuonias kalbas, tarp jų – ir į lietuvių. Piešinį nupiešė dailininkas Damijanas Stepančičius.

Bibliotekos informacija

20200401_1

KOVAS

20200313_1

KOVO 11-AJAI – 30 M.

Kovo 11-ąją Lietuvoje švenčiamas Nepriklausomybės atkūrimo dienos trisdešimtmetis. Tai – ypatinga proga įvertinti nueitą kelią ir pasiektą pažangą. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.

Kokį kelią Lietuva nuėjo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, galite susipažinti bibliotekoje parengtoje parodoje.

Bibliotekos informacija

20200314_1

2020 M. VILNIAUS GAONO IR LIETUVOS ŽYDŲ ISTORIJOS METAI

Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2020 metais minėsime didžiojo Lietuvos rabino, litvakų misnagdų religinės minties lyderio, iškiliausio litvakų kultūros atstovo Vilniaus Gaono Elijo ben Saliamono Zalmano 300-ąsias gimimo metines, nusprendė 2020-uosius paskelbti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metais.

Priimtame dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos žydai yra neatskiriama mūsų visuomenės dalis dar nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų ir jų visuomenė reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo, istorijos, kultūros ir mokslo raidos.

Taip siekiama puoselėti daugiau negu 700 metų siekiančią Lietuvos žydų istoriją, kaip neatskiriamą Lietuvos istorijos dalį ir plėtoti visų gyvenančių Lietuvoje ir išvykusių iš Lietuvos žydų tautybės asmenų bendrystės su Lietuvos valstybe santykius.

Susipažinti su Lietuvos žydų istorija jūs galite skaitykloje parengtoje parodoje.

Bibliotekos informacija

20200314_2

ATGIMUSIO ŽODŽIO KAINA

KOVO 16-ąją minime knygnešių dieną. Šią dieną pagerbiami visi knygnešiai, kurie lietuvių kalbos draudimo metais platino lietuviškas knygas. Knygnešystė tapo istorijos fenomenu, nes Rusijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių rašmenimis. Knygnešiai buvo persekiojami, tremiami, kankinami. 1904 m. gegužės 7d. draudimas buvo panaikintas.

Skaitykloje paruoštas stendas, skirtas knygnešių atminimui.

Bibliotekos informacija

VASARIS

20200214_1

20200214_2

20200214_3

VASARIO 16-oji – LIETUVOS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENA

„Laisvė – tai yra kažkas daugiau, ko net Dievas negali uždrausti žmogui, laisvė bei nepriklausomybė yra niekuo nepakeičiama vertybė, ji aukštesnė už gerovę“.

Mūsų istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis ir minėtinomis datomis, tačiau dalis jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Ir 1918 metų, ir 1949 metų vasario 16-oji buvo lemtingos mūsų dabarčiai ir ateičiai.

Vasario 16-oji (Valstybės atkūrimo diena) – nacionalinė Lietuvos šventė, skirta 1918-aisiais Lietuvos Tarybos signatarų pasirašytam Lietuvos nepriklausomybės aktui paminėti.

Lietuvos nepriklausomybės aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuva atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę, su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Bibliotekos informacija


SAUSIS

20200131_1

ALGIMANTUI BALTAKIUI 90 m.

„Gyvenimas – meno kūrinys“, taip kalbėjo Algimantas Baltakis, kuris švenčia savo 90 metų jubiliejų. Tai poetas, literatūros kritikas, redaktorius, vertėjas. Kūrinius pradėjo spausdinti 1952 m. Ankstyvieji eilėraščiai lyriniai, grindžiami liaudies dainos, romanso stilizacija; juose žymus ideologizavimas. Vėlesnėje kūryboje vyrauja buitinio tipo eilėraščiai, šnekamosios kalbos intonacijos. Rinkinyje „Strazdiškio elegijos“ poetizuojama tėviškės kaimo aplinka, žmonės, pirmieji vaiko įspūdžiai. Rinkinyje „Vienuolynas“ vyrauja nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio refleksijos. Daug jo eilėraščių tapo dainomis. Išleistos 33 knygos. 1966 m. tapo „Poezijos pavasario“ laureatu ir gavo LSSR valstybinę premiją. 1967m. gavo Komjaunimo respublikinę premiją už knygą „Keliaujantis kalnas“, 1974m. Salomėjos Nėries kolūkio prizas „Už geriausią metų eilėraštį kaimo tema“, 1976 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas, 1986m. LSSR liaudies poetas, 1993m. Kembridžo tarptautinis biografijų centras suteikė XX a. kultūros pasižymėjusio žmogaus garbės vardą, 2002m. Literatūrinė „Varpų“ premija, 2004m. tarptautinė T. Ševčenkos fondo premija už ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą, 2005m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2005 m. įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

Bibliotekos informacija

20200131_2

„KŪRYBINGI VAKARAI“

Skaitykloje eksponuojami matematikos mokytojos Rūtos Nekrašienės keramikiniai ir odiniai papuošalai. Rankdarbiais mokytoja susidomėjo lankydama Kultūros centro užsiėmimus. Jie paskatimo mokytoją ieškotis idėjų ir savarankiškai kažką sukurti, kad džiugintų ne tik ją, bet ir kitas moteris. Papuošalai skoningi, išbaigti, spalvingi, originalūs. Kviečiame apsilankyti mokyklos skaitykloje parengtą parodą.

SAUSIO 13-OSIOS ĮVYKIAI...

Paskelbus nepriklausomybės atkūrimą Lietuvoje, prieš beginklius žmones Sovietų Sąjunga nusiuntė ginkluotus kareivius ir tankus. Tomis dienomis prie Seimo rūmų ir televizijos bokšto saugoti rinkosi ir senas ir jaunas. Žmonės rinkosi pasikeisdami, kas galėjo atnešdavo maisto ir karšto gėrimo, buvo kūrenami laužai. Niekas negalėjo patikėti, kad prieš juos, beginklius, bus panaudota tokia galinga technika. Nuo tankų šūvių išbyrėjo aplinkinių namų langai. Visa Lietuva per televiziją stebėjo kaip buvo užimtas televizijos pastatas, kaip kareiviai įėjo į patalpas. Žuvo 14 žmonių, sužeista apie 700. Prisiminkime ir pagerbkime žuvusius už Lietuvos nepriklausomybę.

Tai – Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius.

Bibliotekoje Sausio 13-osios įvykiams prisiminti parengtos parodos, kviečiame apsilankyti.

20200113_1 20200113_2

Bibliotekos informacija

2019 m.

GRUODIS

20191210_1

ŠV. KALĖDŲ BELAUKIANT

Artėja pačios gražiausios metų šventės – Kūčios, Kalėdos, Nauji metai. Kaip jas sutikti, pasipuošti namus, stalą, pasigaminti maistą, išmėginti burtus ir dar daug apie ką sužinoti Jūs galite bibliotekoje parengtoje parodoje.

20191210_2

Bibliotekos informacija

LAPKRITIS

MOKYKLAI 100 METŲ

2019 m. Radviliškio Lizdeikos gimnazija švenčia 100 metų jubiliejų. Gimnazijos biblioteka skaitytojus pasitinka F. Bekono žodžiais „Knygos – minties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą“. Šimtmečiui paminėti gimnazijos bibliotekoje paruoštas nuotraukų iš įvairių renginių, vykusių bibliotekoje ir už jos ribų, stendas, atspindintis bibliotekos veiklą per kelis dešimtmečius. Parodoje eksponuojami rašytojo, buvusio V laidos mokinio Vlado Kalvaičio knygos, mokytojo, direktoriaus, buvusio 34 laidos mokinio J. Varkulevičiaus knygos. Kūrybingų, įdėjų nestokojančių mokyklos mokytojų G. Abromikienės, L. Verbickienės, J. Kvedarienės, I. Andriušaitienės, S. Karenauskienės kurti atvirukai. Užsukę į biblioteką galite susipažinti su Lizdeikos gimnazijos vykdoma veikla, kuri įrišta į segtuvus. Garsūs esame ir aprašytuose bei publikuotuose rajono, apskrities, respublikos spaudoje. Bibliotekoje eksponuojami gimnazijos mokytojų, direktorių J. Varkulevičiaus, I. Bajarauskaitės dėka išleistos 75 m. mokyklos jubiliejui paminėti knyga „Sugrįžki mokyklon“, knyga gimnazijos vardo „Lizdeika“ dešimtmečiui paminėti „Margaspalvei sielai plevenant“ ir gimnazijos vardo dvidešimtmečiui skirta knyga „...kurk“. Apie vykdomus bibliotekos renginius, parodas ir kitokią veiklą galite susipažinti pavartę segtuvus „Bibliotekos parodos“. Svečių, apsilankiusių bibliotekoje, atsiliepimai paliekami „Atsiliepimų knygoje“.

20191122_1 20191122_2 20191122_3 20191122_4 20191122_5 20191122_6

Vyr. bibliotekininkė V.Kondratenko


20191121_1

SALOMĖJA NĖRIS – 115 m.

1904-1945

Salomėja Nėris (Salomėja Bačinskaitė-Bučienė, 1904–1945) – lietuvių lyrikė, subtiliausiai perteikusi moteriškąjį pasaulio jutimą, gyvenimo džiaugsmą ir skausmą. Salomėja Nėris – ryškiausia nepriklausomybės laikais išaugusi poetė, pasiekusi meno aukštumų. Savo jausmo grynumu, formos lengvumu, melodingumu ji yra tikra čiulbanti lakštingala, nesudėtinga minties gelmėmis, bet patraukianti širdies atvirumu.

Parodą, skirtą poetei, jūs galite pamatyti ir susipažinti gimnazijos bibliotekoje.

Bibliotekos informacija

RUGSĖJIS

422_1

Juozui Tumui-Vaižgantui 150 m.

1869–1933

2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas, lietuvių prozos klasikas, kritikas ir literatūros istorikas, kurio kūrybinis palikimas yra gausiausias tarp to meto rašytojų.

Vaižgantas tautą suvokė kaip esmingą žmoniškumo formą, kuri auga iš gimtosios žemės, istorijos, atsiskleidžia kalba, kūryba, darniais tarpusavio santykiais.

Parodą, skirtą rašytojo jubiliejui paminėti, galite aplankyti bibliotekoje.

Bibliotekos informacija


GEGUŽĖ

img_2908 1

Mielas abituriente,

būkime dėkingi žmonėms, dėl kurių būname laimingi, šie žmonės yra žavingi sodininkai, kurie priverčia mūsų sielas žydėti. Tokiais sodininkais visus šiuos 12 metų buvote ir jūs. Vienas kitam, mokytojams, galiausiai sutiktam nepažįstamajam, kuriam padovanojote šypseną. Taigi niekuomet nenustokite prižiūrėti to nuostabaus sielos sodo.

19118_14

Mieli abiturientai,

taip greitai prabėgo dvylika metų mokykloje. Už kelių dienų nuskambės paskutinis skambutis... Artės išbandymų metas: egzaminai, nuo kurių priklausys tolimesnis jūsų gyvenimas.

Atsisveikinant bibliotekininkės linki jums gražios šventės, susikaupimo ir sėkmės egzaminuose.


GEGUŽĖS 7-OJI SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS DIENA

img_2673 Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną kaip vieną reikšmingiausių datų mūsų tautos gyvenime kasmet minime gegužės 7 d. Ši data simbolizuoja carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis. Per 40 spaudos draudimo metų (1864–1904) lietuviškoji spauda augo, nepaisydama jokių persekiojimų ir taikomų bausmių. Tautos kova dėl savojo rašto buvo labai atkakli. Visuotinis pasipriešinimas rusifikacijai bei prievartiniam pravoslavybės diegimui padėjo galutinai susiformuoti lietuvių savimonei ir tapo tautos atgimimo pavasariu. Kartu buvo subrandinta mintis, kad lietuviai privalo turėti savo 32329_1 nepriklausomą valstybę. Vis dėlto ilgą ir sudėtingą kelią nuėjusi knyga – tai pats didžiausias žmogaus sukurtas turtas žmogui. Knyga – tai žinių, minčių ir mokslo labirintas, kuris vilioja mus ieškoti galimybių žengti į pažinimą, išsivaduoti iš abejonių. Rinkdamasis knygą, vartydamas ją, skaitydamas, jau esi sukurtojo pasaulio dalelė, tampi istorijos, nuotykio ar jausmo tęsiniu. Nuoširdžiai sveikiname knygų autorius, leidėjus, bibliotekininkus, spaustuvininkus, kalbininkus, knygynų darbuotojus ir visus knygų mylėtojus su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, linkime naujų kūrybingų idėjų ir neišsenkamos energijos.

Spaudos atgavimo dienai paminėti bibliotekoje galite aplankyti parodą.

Bibliotekos informacija


GERUMO AKCIJA SERGANTIEMS ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS „SPALVOTAS PAVASARIS“

Tylus, bet su stipria viltimi... Tradiciškai, beldžiantis pavasariui, jau 10 kartą Lietuvoje vyksta graži akcija „Spalvotas pavasaris“, kurios metu siuvame, mezgame, neriame kepurytes, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, kartu su širdimi padiktuotais atviruke užrašytais linkėjimais sveikti mažiesiems kovotojams ir jų artimiesiems. Papuoškime ir sušildykime mažuosius kovotojus, kurių vaikystę sukaustė pikta liga, apglėbkime dėmesiu suaugusius ir leiskime pajusti, kad kovoje ir kelyje į Viltį – jie ne vieni. Ačiū visoms, kurios jau antrus metus prisijungiate prie šios akcijos ir savo rankdarbiais sušildote mažas ligoniukų širdeles.

Linkėjimus ant Lizdeikos gimnazijos mokytojų sukurtų atvirukų, skirtų tėvo Stanislovo šimtmečiui – ligoniukams parašė Aktyvių tėvų klubas.

Bibliotekos informacija

img_2672 img_2905 img_2908 img_2913



img_2665

Motinos diena

Motinos diena Lietuvoje švenčiama pirmąjį gegužės sekmadienį (oficialiai nuo 1928 metų). Ši šventė lietuviams žinoma dar nuo29128 senų senovės. Šią dieną motinas sveikina vaikai ir vyrai, tądien jie stengiasi už jas atlikti visus namų ruošos darbus. Motinos diena ne šiaip sau švenčiama pavasarį. Motina tapatinama su žeme. Kaip ji išaugina vaikus, taip žemė išaugina derlių.

Motinos sąvoka ir funkcijos nuo senų laikų iki dabar labai pakito. Iš liaudies dainų žinome, kad visi rūpesčiai anksčiau krisdavo ant motinų pečių. Jos valdydavo visą ūkį, prižiūrėdavo samdinius, dirbdavo visus namų ruošos darbus, augindavo vaikus. Jos išgyvendavo sunkų išsiskyrimą su dukromis, išleisdamos jas už nemylimų vyrų, sunkų išsiskyrimą su sūnumis, išleidžiamais į karą, skaudžią jų žūtį. Patarlėse apie motiną sakoma: „Minkštos motinos rankos, bet sunkios jos ašaros“. Šiuolaikinės motinos jau nebėra vien namų šeimininkės, šeimos židinio sergėtojos. Nemaža jų dalis yra savarankiškos moterys, ne tik auginančios vaikus, bet ir dirbančios darbą, kuris, pagal ankstesnę sampratą, būtų laikomas vyrišku. Anksčiau motinos užaugindavo ne tik tris, bet septynis ar net dešimt vaikų. Dabartinė motina išaugina po vieną, du vaikus, retai daugiau keturių vaikų.


BALANDIS

img_2651

Romualdas Granauskas (1939/2014) – lietuvių kultūros genetinio kodo (at)kūrėjas, agrarinės sanklodos žlugimo vaizduotojas, pasižymintis sovietmečio kritika. Jo kūriniai svarbūs lietuvių mentalitetui pažinti, nes ne tik byloja daug teisybės apie lietuvių gyvenimą pastarąjį pusšimtį metų, bet ir siekia gilesnius archetipinius tautos ir individo egzistencijos klodus. Kūryba pasižymi gamtos, istorijos ir mitologijos sinteze, turtingas stilius remiasi žemaičių tarmės ištekliais.

Granausko prozos šerdis – likimiškieji tautos istorijos lūžiai, kultūros tvermė, baltiškieji archetipai, gyvybinga mikrokosmo ir makrokosmo vienovė. Šio rašytojo kuriamas prozos pasaulis atrodo tvarus ir amžinas, nes priartėja prie žmogiškosios prigimties pamatų, prie psichikos gelmių, individualios ir kolektyvinės pasąmonės. Universalusis lygmuo formuojasi iš neegocentriško, viršasmeninio žvelgimo į istoriją, į laiko gilumą, iš besikartojančių kartų kartoms būdingų motyvų, simbolių, jausenų giminiškumo. Prozoje gausu pirmapradžių elementų (ugnis, vanduo, žemė, saulė), ypatinga pagarba reiškiama medžiui, įvairiems vaisingumo ir derlingumo simboliams.

Bibliotekos informacija


img_2635

Šventos Velykos

Velykos arba Šventos Velykos – krikščionių šventė, pritaikyta prie senojo tikėjimo šventės, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą22715_1 iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. Tai įvykę trečią dieną po Kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną).

Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės Dievo sūnaus pergalės prieš mirtį. Kai kurių supratimu svarbiausia yra Kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas Kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmės.

Velykos, kaip ir kitos krikščioniškos šventės, yra perėmę pagoniškų elementų, pvz., Velykų kiaušiniai, Velykų zuikiai, Velykų bobutė, Vėlykė.

Velykos yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio (taip visos Bažnyčios susitarė Nikėjos susirinkime 325 m. Žydų kalendoriuje tuomet švenčiama Pascha). Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archajiškuoju mėnulio kalendoriumi.

Bibliotekos informacija


img_2632 img_2633

Jonui Biliūnui – 140 m.

Balandžio 11 d. sukanka 140 metų kaip gimė Jonas Biliūnas – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, visuomenės veikėjas.

Biliūnas gimė 1879 m. Niūronyse, Anykščių rajone, pasiturinčių valstiečių ūkininkų šeimoje. J. Biliūnas mokėsi Anykščiuose bei Liepojos gimnazijoje. Jam būnant ketvirtoje klasėje, 1893 m. mirė motina, o po kiek laiko – ir tėvas. Giminės norėjo, kad jis stotų i kunigų seminariją. Tačiau jam atsisakius, nutraukė finansinę paramą. J. Biliūnas pasirinko rašytojo profesionalo kelią, studijavo literatūrą Leipcige ir Ciuriche. Lietuvių rašytojo gyvenimas buvo skurdus, lydimas nepriteklių. J. Biliūnui teko verstis pačiam privačiomis pamokomis. Neturtas ir vargas pakirto jo sveikatą. Kaip ir ne vienas jo bendraamžis, J. Biliūnas susirgo džiova. Jis mirė1907 m. Zakopanėje (Lenkija). 1953 m. palaikai perlaidoti Liudiškių piliakalnyje prie Ankykščių, kur 1958 m. rašytojui atminti pastatytas antkapinis paminklas „Laimės žiburys“. Visi jo raštai telpa viename tomelyje, kurių pirmasis leidimas buvo išleistas jau po J. Biliūno mirties – 1913 metais („Paveikslai, apysakos, eilės“).

Grožinę kūrybą J. Biliūnas pradėjo nuo darbininkiškos tematikos apsakymų, vėliau parašė noveles „Kliudžiau“, „Vagis“, „Žvaigždė“, „Laimės žiburys” ir kt. Paskutiniais gyvenimo metais, jau sirgdamas, parašė pagrindinius savo kūrinius: noveles „Jonukas“, „Lazda“, „Ubagas“, „Brisiaus galas“, apysaką „Liūdna pasaka“ ir kt. Svarbiausias J. Biliūno prozos savitumas – pasakojimas pirmuoju asmeniu. J. Biliūno kūryba labai autobiografiška: dažnai vaizduojama jo vaikystės aplinka, gimtinės kraštovaizdis, keliuose kūriniuose pasakotojo paveikslui naudojami autoriaus biografijos faktai: mokslas užsienyje, atostogos tėviškėje, liga.

Bibliotekos informacija

KOVAS


1349_1

***

Kviečiame aplankyti „Žyniuko-2019“ konkurso dalyvių piešinių parodą, tema „Knygų herojai“, gimnazijos bibliotekos skaitykloje.

img_2460 30426_2 30426_3


1486_1

Kaip nuo mažens išugdyti vaikui skaitymo įgūdžius, kad skaitymas yra malonumas ir nauda, ką sako mokslininkai apie skaitymo naudą ir kaip atsiliepia žymūs knygų autoriai apie knygą ir dar daug ką jūs galite pasiskaityti bibliotekoje parengtame stende.

Bibliotekos informacija


Skaitykloje yra stendas, kuriame galima matyti aktualią informaciją dėl ĮSIDARBINIMO GALIMYBIŲ LIETUVOJE.


Visai neseniai įvyko režisierės Rasos Atkočiūnienės statytas miuziklas „Mamma Mia“ – puikių atsiliepimų sulaukęs muzikinis spektaklis. Daugelis vaidinusių gimnazistų, žiūrovų prisimena tą gražų reginį, todėl labai smagu, kad sustabdytomis akimirkomis galime pasigrožėti užėjus į gimnazijos skaityklą...

img_2348 img_2360 img_2369 img_2372 img_2377 img_2385 img_2451

(Nuotraukomis maloniai pasidalino miuziklo režisierė Rasa Atkočiūnienė)


img_2340

ex libris

Ekslibrisas (lot. ex libris – iš knygų) – knygos ženklas, žymintis jos savininką. Tai nedidelis tiražuojamas lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje. Jame 11132_1 būna knygos savininko vardas (kartais tik inicialai) arba institucijos pavadinimas, piešinys (figūrinė, ornamentinė, šriftinė ar kita kompozicija, herbas, emblema, įv. atributai), kartais specialus tekstas. Savita ekslibriso atmaina yra superekslibrisasÀ. Kai kada ekslibrisais vadinami ir knygos savininką nurodantys įrašai, spaudai.

Iš pradžių buvo spausdinamas medžio ir vario raižinių, vėliau – ir kt. grafikos technika. Atsirado XV a. Vokietijoje. Lietuvoje – XVI a., pradėjus plisti spausdintoms knygoms. Daug ekslibrisų sukūrė XX a. Lietuvos grafikai. XX a. II pusėje didėjant formatui ekslibrisas netenka taikomosios paskirties ir tampa savarankišku smulkiosios grafikos kūriniu. Nuo 1960 nuolatos rengiamos respublikinės bendro pobūdžio ir teminės ekslibriso parodos, nuo 1977 – tarptautinės Vilniaus ekslibrio bienalės, skelbiami konkursai svarbioms kultūros sukaktims paminėti.

Seniausias ekslibrisas, darytas Lietuvoje – 1671 m. vario raižinys su lotynišku užrašu didiko B. Radvilos knygoms. Pirmuoju lietuvišku ekslibrisu laikomas XIX a. pab. ar XX a. pr. nežinomo autoriaus sukurtas ekslibrisas J.Tumui-Vaižgantui.

11132_2 11132_3 11132_4 11132_5 11132_6 11132_7



1064_1

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Vasario 16-tosios aktas skelbia, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Tiesiogiai Valstybės atkūrimo akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys. Pasirašė jį 20 tarybos narių, be minėtųjų keturių: kun. J. Staugaitis, St. Narutavičius, dr. J. Basanavičius, A. Smetona, kan. K. Šaulys, J. Smilgevičius, K. Bizauskas, J. Vailokaitis, Donatas Malinauskas, kun. Vl. Mironas, kun. A. Petrulis, S. Banaitis, A. Stulginskis, J. Šernas, Pr. Dovydaitis. Dauguma jų dalyvavo 1905 m. gruodį susirinkusiame Didžiajame Vilniaus Seime, kuriame atvirai buvo svarstoma, kad Lietuvai būtų suteikta autonomija Rusijos imperijos sudėtyje. Tai buvo pirmas žingsnis nepriklausomybės link.

Vasario 16-ąją pasirašytą nepriklausomybės aktą Rusija pripažino, 1920 m. liepos 12 d. pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Deja, taika truko tik iki 1940 metų.

Vasario 16-osios Aktas pirmą kartą viešai buvo paskelbtas vokiečių kalba, Berlyne leistuose laikraščiuose „Vossische Zeitung“ (1918 m. vasario 18 d.) ir „Taegliche Rundschau“ (1918 m. vasario 19 d.).

Kviečiame aplankyti bibliotekoje parengtą parodą, skirtą Vasario 16 dienai paminėti.

Bibliotekos informacija

SAUSIS

img_2416 Jau aštuntą kartą „Knygų Kalėdos“ kviečia dovanoti bibliotekoms knygas. Mūsų gimnazijos bendruomenės nariai taip pat prisijungė prie šios akcijos ir mūsų bibliotekai padovanojo 29 knygas. Ačiū Jums už jūsų gerumą.

Skaitykloje parengta dovanotų knygų paroda, kviečiame apsilankyti ir skaityti.

Bibliotekos informacija



26323_1

26323_2

Amžinai gyvi

Sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus. Užimti atvyko specialiai parengta, sunkiąja karine technika ginkluota desantininkų grupė. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai atsisakė. Nors užgrobti kai kuriuos objektus ir pavyko, galutiniai operacijos tikslai (užimti parlamentą, išprovokuoti nesantaiką tarp įvairių tautybių Lietuvos piliečių, pateikti šiuos įvykius kaip dviejų ginkluotų pusių kovą) nebuvo pasiekti ir gana greitai Sovietų armijai teko iš užimtų objektų pasitraukti.

Bibliotekoje Sausio 13-osios įvykiams paminėti ir žuvusiems pagerbti parengta paroda ir stendas.

Bibliotekos informacija


2018 m.

GRUODIS

20416_4

20416_5

img_2253 2

KALĖDOMS PASIBELDUS...

Adventas (lotyniškai „atėjimas“) - prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis. Šiuo metu krikščionys ruošiasi didžiausiai šventei - kūdikėlio Jėzaus gimimui - Kalėdoms.

Kalėdos arba šventos Kalėdos – senas šaknis turinti žiemos saulėgrįžos, saulės sugrįžimo šventė. Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną.

Bibliotekoje parengta paroda ir stendas, kuriuose skaitytojas gali rasti informaciją apie Advento, Kūčių ir Kalėdų papročius, maisto gaminimą, stalo serviravimą. Kviečiame apsilankyti.

Bibliotekos informacija


LAPKRITIS

Š.m. lapkričio 12–18 dienomis Lizdeikos gimnazijoje 3-ius metus iš eilės buvo rengiama Šiaurės šalių literatūros savaitė – ilgiau nei 20 metų trunkantis kultūros projektas, kurio tikslas – skleisti skaitymo džiaugsmą, platinti literatūrą ir skatinti šiaurietišką pasakojimo tradiciją. Gimnazijoje buvo organizuojamos netradicinės, integruotos pamokos, kurių metu gimnazistai ne tik garsiai skaitė ir klausėsi, bet ir kūrė Šiaurės šalių žemėlapius, aptarinėjo pabėgėlių problemas geografijos, lietuvių kalbos, tikybos, etikos ir dailės pamokose.

13211_2 13211_4 13211_5 13211_6 13211_7

Šiaurės šalių literatūros savaitę pradėjo mokytoja G. Dauneckytė, akcentavusi, kad Šiaurės šalių literatūros savaitės renginiai gimnazijoje įtraukia vis daugiau mokinių. Tai puiki galimybė susipažinti su šių šalių literatūra, išbandyti savo garsinio skaitymo gebėjimus. Ne paslaptis, kad vis mažiau jaunų žmonių laisvalaikiu atsiverčia grožinės literatūros kūrinį, o garsinis skaitymas tampa tikru iššūkiu. 2A kl. mokiniams toks renginys jau antrąkart. Praėjusiais metais lietuvių kalbos pamokoje garsiai ištrauką skaitė daugiau ar mažiau skaitovo įgūdžių turintys mokiniai. Šiemet prie jų išdrįso prisijungti ir keletas kitų, kuriems skaityti sekėsi gana gerai. Daugiau nerimo ir jaudulio patyrė 2D kl. mokiniai, panorę dalyvauti šiame renginyje. Anot mokinių, nedrąsu buvo prieš klasės draugus ir svečius garsiai skaityti, nors namuose ruoštasi – susipažinta su tekstu, patikslintas kai kurių žodžių kirčiavimas, tačiau jaudulį nuslėpti skaitant buvo sunku. Smagu, kad abiejų klasių mokiniai atsakingai ruošėsi, klasės draugai atidžiai klausėsi, o kai kurie panoro perskaityti ir visą kūrinį.

Integruota tikybos ir dailės pamoka (mokytojos I. Zabulienė ir I. Andriušaitienė) „Draugystės palaikymas tarp kultūrų“ buvo skirta šiaurės tradicijų puoselėjimui. Netradicinėje pamokoje gimnazistai lavino ne tik skaitymo ir pasakojimo tradicijas, bet ir savo kūrybinius gebėjimus, kūrė šiaurės šalių mistiškas būtybes – trolius.

1A ir 1C kl. mokiniai su mokytoja J. Plukiene lietuvių kalbos pamokose taip pat įsitraukė į Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginius, apie kuriuos jiems papasakojo bibliotekininkė E. Urbonienė. Pirmokai skaitė ištraukas iš norvegų rašytojo Simono Strangerio romano „Tie, kurių nėra“, svarstė apie imigrantų problemas, bandė įsijausti į jų situaciją. Be kita ko, tokie renginiai, anot mokinių, skatina juos skaityti naujausią literatūrą, išleistą paaugliams.

3A kl. mokiniai lietuvių kalbos pamokoje (mokytoja R. Šimkuvienė) skyrė rašytojo Simono Strangerio romano „Tie, kurių nėra“ ištraukų skaitymams. Mokiniai įsitraukė į knygos garsinį skaitymą, susidomėję sekė Emilijos išgyvenimus netikėtai atsidūrus situacijoje, kurioje išmėginamos jos nuostatos apie tai, kas teisinga ir kas ne, diskutavo, kaip pasielgti, kai dokumentų neturintis pabėgėlis pabeldžia į duris. Trečiokai išsakė savo požiūrį į pabėgėlius, suvokė, kad žmonės dažniausiai bijo to, ko nepažįsta, svarstė, kaip tapti tolerantiškesniems, humaniškesniems, kodėl reikia padėti ir kas gali padėti patekus į sudėtingą situaciją. Mokiniai priėjo prie išvados, kad literatūra moko analizuoti įvairias situacijas, gilintis, ieškoti problemų sprendimo būdų.

1E kl. mokiniai integruotoje geografijos ir lietuvių kalbos pamokoje ,,Pabėgėlių problema pasaulyje bei jos atspindžiai rašytojo S. Strangerio romane „Tie, kurių nėra“ (mokytojos G. Abromikienė ir D. Poškienė) aptarė pabėgėlių problemas pasaulyje. Skaitydami ištraukas mokiniai svarstė, kaip reikėtų elgtis situacijoje, kai žmogaus moralinės nuostatos prasilenkia su teisėmis, kritiškai vertino veikėjų poelgius. Mokiniams namuose buvo pateikta kūrybinė užduotis: parašyti laišką nelegaliam migrantui. Laiškuose mokiniai išdėstė savo požiūrį į pabėgėlius bei išryškino savo poziciją, aptardami šią opią problemą.

Taigi, Šiaurės šalių literatūros savaitė dar kartą įrodė, kad tokie renginiai skatina jaunąją kartą ne tik skaityti, bet ir susimąstyti apie pasaulio problemas bei įprasmina jaunimo galimybių panaudojimą geresniam gyvenimui.

Bibliotekos informacija


15015_2

K. Binkis – lietuvių poetas, rašytojas, žurnalistas, dramaturgas gimė 1893 m. lapkričio 16 d., mirė 1942 metais.

K. Binkis – avangardistinės „Keturių vėjų grupės iniciatorius ir vadovas, įkūrė žurnalą „Keturi vėjai“, buvo Lietuvių rašytojų draugijos valdybos narys. Dirbo žurnalistu, redagavo įvarius leidinius, rašė populiarias brošiūras, straipsnius.

K. Binkio 125 metinėms paminėti bibliotekoje paruoštas stendas.


SPALIS

15015_1

Simonas Daukantas

1793–1864 (225 m.)

Simonas Daukantas – žymiausias XIX a. tautinės lietuvių kultūros ideologas, pirmasis profesionalus Lietuvos istorikas, pirmasis lietuviškai rašęs Lietuvos istorijos veikalus. Jis taip pat pasireiškė kaip plataus užmojo švietėjas, tautosakininkas, kalbininkas.

Pagrindinės kultūros sritys, kuriose darbavosi S. Daukantas yra: istorija, tautosaka, vertimai bei sekimai, vadovėliai, kalba, ūkiški leidiniai. Jis parašė ir išleido daugiau knygų, negu kuris kitas to meto lietuvių kultūrininkas.

Simonas Daukantas – Lietuvos istorikas, rašytojas ir švietėjas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų.

***


Rusų rašytojui, eseistui, dramaturgui ir filosofui Levui Nikolajevičiui Tolstojui sukanka 190. Tolstojus buvo realistinės prozos meistras ir vienas garsiausių pasaulio rašytojų. Jis yra geriausiai žinomas dėl dviejų savo romanų – „Karas ir taika“ ir „Ana Karenina“. Rašytojas gimė 1828 m. rugsėjo 9 d. Jasnaja Poliana, Rusijoje. Mirė 1910 m. lapkričio 20 d.

Rašytojo gimimo metinėms paminėti bibliotekoje parengta jo kūrinių paroda.

img_2020

Bibliotekos informacija

img_1920

GEGUŽĖ

1841452_5

1950 metais gegužės 9 dieną Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją, tad šią dieną švenčiamas Europos Sąjungos gimtadienis.

Vienas iš Europos dienos, kurią minėsime gegužės 9-ą, tikslų – informacijos apie ES skleidimas bei piliečių supažindinimas su jos veikla, tikslais bei atstovais.

Bibliotekoje parengtas stendas, kuriame patalpinta informacija apie Europos Sąjungą, lentynoje „Europos Sąjunga“ apstu naujos informacijos apie ES.

BALANDIS

1921766_3

Didžioji pavasario šventė – Velykos – simbolizuoja Kristaus prisikėlimą. Ankščiau Velykos buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė, kurios metu mūsų protėviai garbino medžius, burtais ir maldomis bandė užtikrinti gerą derlių. Iš pagoniškos pavasario gamtos atgimimo šventės kilusi kiaušinių marginimo tradicija, tačiau daugelis kitų Velykų papročių atsirado krikščionybės laikais.

Apie kiaušinio marginimą, šventės reikšmę, stalo papuošimą, servetėlių lankstymą ir dar daug ką, galite rasti bibliotekoje parengtoje parodoje.

Parengė vyr. bibliotekininkė Valia

1921766_4


Nuotykinės literatūros įvaizdį formavo Tomas Main Ridas (1818 balandžio 4d.–1883 m.) – populiarus anglų prozininkas. Jis buvo šventiko sūnus, bet turėjo klajūno sielą. Jo gyvenimas primena avantiūrinį romaną: apkeliavo Šiaurės ir Pietų Ameriką, Meksikos dykumas, tad daugelio jo romanų veiksmas būtent tose vietovėse ir vyksta. Geriausiai žinomi Tomo Main Rido romanai yra „Kvarteronė“, „Raitelis be galvos“, „Oceola, seminolų vadas“ ir „Baltasis vadas“ ir kt.

Susipažinti su rašytojo kūriniais galite bibliotekoje parengtoje parodoje.

Parengė vyr. bibliotekininkė Valia Kondratenko


KOVAS

1401466_3

1401466_4

Poezijos diena pradėta švęsti nuo 2000 metų. Poezija kilo iš liaudies šokių. Ritmuoti, rimuoti žodžiai buvo dainuojami, grojant muzikai, šokant. Taip senovės žmonės išreikšdavo savo emocijas ir patirdavo iškrovą, atsipalaiduodavo.

Šios dienos pagrindinis tikslas – suteikti naują postūmį ir pripažinimą nacionaliniams, regioniniams ir tarptautiniams poezijos judėjimams. Minint šią dieną, visame pasaulyje vyksta įvairūs renginiai, seminarai. Lizdeikos gimnazijos bibliotekoje parengta paroda ir stendas, skirti poezijai. Kviečiame apsilankyti.

Parengė bibliotekininkė Valia


1521389_0

1521389_1

KnygnešystėXIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu.

Kovo 16 d. Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Kviečiame susipažinti su paroda, skirta knygnešiams, gimnazijos bibliotekoje.

Parengė bibliotekininkė Valia

Paroda kovo 11-ajai

Prieš šimtą metų Vilniuje, pirklio Kazimiero Štralio namuose, dvidešimt Tarybos narių pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Tarybos pasirašytas nutarimas paskelbė, kad Lietuva tampa nepriklausoma valstybe demokratiniais pamatais su sostine Vilniuje, atskiriama nuo visų valstybinių ryšių su kitomis tautomis.

Kovo 11-osios Akte teigiama, kad „atstatomas 1940 metų svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė“. Taigi Lietuva tapo pirmąja Tarybų respublika, paskelbusia savo nepriklausomybę.

Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo arba kovo 11-osios Aktas remiasi 1918 metų vasario 16 dieną pasirašytu Lietuvos nepriklausomybės aktu, kuris niekada nenustojo turėjęs teisinės galios.

Akto tekstą rengė Jonas Vileišis, Petras Klimas, Mykolas Biržiška, Steponas Kairys, pirmininkavo daktaras Jonas Basanavičius, vadinamas lietuvių tautos patriarchu. Basanavičius mirė Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo 9-ąsias metines, sulaukęs beveik visų savo tautinių ir politinių svajonių išsipildymo, tačiau neišvydęs suvienytos Lietuvos.

1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba pasirašė Lietuvosnepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė. Aktą pasirašė LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai.

Bibliotekoje jūs galite susipažinti su Nepriklausomybės dienai skirtais leidiniais, kuriuos rasite parengtoje parodoje.

1601646_1

1 pav. Kovo 11 – Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo diena

1601646_2

2 pav. Kovo 11-oji „Laisvės keliu“

Bibliotekoje parengta naujų knygų paroda. Kviečiame apsilankyti.

1601646_3

1 pav. Naujos knygos

VASARIS

1901960_1

1 pav. Skirtukų stendas „Atkurtai Lietuvai 100“

1901960_2

2 pav. Mokytojos L. Indilienės megztos kojinės ir pirštinės Lietuvos šimtmečiui

1901960_3

3 pav. 100 eilėraščių pavadinimų ir autorių, rašiusių eiles apie Lietuvą

1901960_4

4 pav. Paroda apie Lietuvą spaudiniuose

1901960_5

5 pav. Lietuvos trispalvė vėliava

2018 m. vasario 16-oji – pati reikšmingiausia Lietuvos istorijos data, valstybė minės reikšmingą ir išskirtinį Lietuvos istorijos įvykį – šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. 1918 metais įkurta nepriklausoma moderni piliečių valstybė, kurią turėjo valdyti demokratiškai išrinkta valdžia.

Bibliotekoje parengta paroda, kurioje galite pavartyti knygas ir susipažinti su Lietuvos šimtmečio istorija (4 pav.). Stende „Atkurtai Lietuvai 100“ (1 pav.) matysite mokytojos J. Kvedarienės mokinių kurtus skirtukus šiai datai paminėti, skaitykloje parengta mokytojos, tautodailininkės L. Indilienės megztų tautosakos motyvais kojinių ir pirštinių paroda (2 pav.). Skaitykloje ant sienos plazda iš drugelių vėliava, kuriuose užrašyti 100 eilėraščių pavadinimų ir autorių, kūrusių eiles Lietuvai (3 pav.). Bibliotekoje ir skaitykloje trispalvė gėlė-vėliava, pagaminta bibliotekininkių Valios Kondratenko ir Daivos Gaivelienės.


2332035_7

Sigitas Geda (1943–2008) – poetas, dramaturgas, kritikas, vertėjas, eseistas. 1994 m. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, 1998 m. Gedimino ordino kavalierius. Gyvas lietuvių literatūros klasikas.

Poeto gimimo 75-osioms metinėms paminėti bibliotekoje parengta knygų paroda.

SAUSIS

2222046_5

Jie žuvo, kad mes gyventume laisvi

Laisvės gynėjų dienasausio 13 d. minima Lietuvos atmintina diena. 1991 metais šią dieną įvykęs masinis taikus Lietuvos piliečių pasipriešinimas Sovietų Sąjungos vadovybės bandymui jėga paimti į savo rankas Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamento pastatą ir kitus valstybiniam perversmui reikšmingus objektus, perimti jų kontrolę. Prie televizijos bokšto Vilniuje per 600 taikių ir neginkluotų žmonių buvo sužeista, žuvo 14. Televizijos bokštas buvo užimtas, tačiau planų pulti Parlamentą kariškiai jau atsisakė.

Žuvusiesiems atminti ir prisiminti šį skaudų įvykį Lietuvai ir jos piliečiams, bibliotekoje parengta paroda „Atmintis gyva, nes liudija“ ir stendas „Jie žuvo, kad mes gyventume laisvi“.

2341949_9

Atmintis gyva, nes liudija

Baigėsi septintą kartą vykusi LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“. Mūsų gimnazijos biblioteka šioje akcijoje dalyvauja jau penktą kartą. Per penkerius metus skaitytojai bibliotekai padovanojo 376 knygas, o šiais metais bibliotekos fondai pasipildys 15 knygų, kurias padovanojo mokiniai, mokytojai. Džiaugiamės, kad mokyklos bendruomenė prisideda prie gražios akcijos, myli knygą ir su malonumu dalinasi perskaityta knyga su kitais. Dėkojame visiems, kurie neliko abejingi skelbiamai akcijai ir tikimės, kad ši tradicija gali tęstis visus metus.

Bibliotekininkė Valia

2017 m.

SPALIS

kreve

Š.m. spalio 19 d. sukanka 135 m. Vincui Krėvei (1882–1954) – reikšmingiausiam XX a. pradžios lietuvių rašytojai, literatūros klasikui.

Alberto Zalatoriaus žodžiais tariant, „nerastume mūsų dvidešimtajame amžiuje kitos tokios asmenybės, apie kurią sustoję galėtų įdomiai šnekėtis visokių profesijų žmonės: literatai ir tautosakininkai, istorikai ir politikai, pedagogai ir teatro mylėtojai, profesoriai ir paprasti sodiečiai. Ne tik kalbėtis, bet ir ginčytis. [...] Mes turime gerai įsiklausyti į jo žodį, kad galėtume pakelti akis nuo žemės, pamatyti praeities prasmę ir perspektyvą“.

Kviečiame aplankyti bibliotekoje parengtą parodą.

2016 m.

GRUODIS

Gruodžio 16 dieną Lizdeikos gimnazijoje vyko jau tradiciniu tapęs kūrybos vakaras, inicijuotas knygos mylėtojų ir bibliotekos darbuotojų. Visi rinkosi į aktų salę, skoningai papuoštą bibliotekos darbuotojos V. Kondratenko, kur prie staliukų jaukiai spingsėjo žvakutės. Vakaras prasidėjo skambant Lizdeikos gimnazijos 1B klasės mokinės Viktorijos Domrinos atliekama savo kūrybos melodija „Mėnulio vaikai“. Dvyliktokės Gabrielės Bublytės deklamuojamose V. Mačernio eilėse skambėjo meilės ir ilgesio motyvas, kuris buvo girdimas visuose vakaro metu skaitomuose tekstuose. Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė laikinai einanti direktoriaus pareigas I. Bajarauskaitė, ji palinkėjo visiems kūrybinės energijos, pasveikino su artėjančiomis šventėmis. Vakaro skaitymus tęsė poetė R. Japkevičienė, žinoma pseudonimu Kita Jūra. Pati kūrėja sakė, jog jos eilėraščiai – laiškai ilgesiui, meilei, svajonei. Jos skaitomos eilės jaudino, graudino. Žavėjo kūrėjos pasirinktas atliekamų liaudies dainos posmų ir eilių perpynimas. Vakaro vedėjas Paulius Bajorūnas palinkėjo poetei kūrybinės sėkmės. Jau ne pirmą kartą Lizdeikos gimnazijoje svečiavosi puikus mamos ir sūnaus Zitos ir Ernesto Dapkų duetas, jie atliko keletą dainų, o Z. Dapkuvienė padeklamavo eilėraščių. Visiems labai patiko Lizdeikos gimnazijos darbuotojo A. Kavaliausko skaitomi filosofiniai pamąstymai apie Adventą. Vakaro viešnia L. Vaičiulytė jausmingai skaitė eiles, ypač jautriai skambėjo Laimutės skaitoma ištrauka iš Šventojo Rašto „Himnas meilei“.

_dsc0093 _dsc0094 _dsc0110 _dsc0123 _dsc0203 _dsc0209 _dsc0211 _dsc0224 _dsc0234

Pertraukėlės metu susirinkusieji vaišinosi arbata, saldumynais, kuriuos iškepė Radviliškio „Brodvėjaus“ kepyklėlė, besivaišinantiems skambėjo V. Dombrinos atliekami kūriniai. Po pertraukos vakaro dalyvius nustebino nenumatyta scenarijuje staigmena – bibliotekos darbuotojos D. Gaivelienės ir jos vyro Mindaugo atliekama nuotaikinga daina apie keistą meilę, po kurios savo kūrybą skaitė Lizdeikos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja L. Verbickienė. Vakarą tęsė svečias iš Vaižganto gimnazijos M. Vedeckas, kartu su Lizdeikos gimnazijos 3B klasės mokine R. Daukšaite atliko dainą „Tu esi ir šito gana“. Muziką keitė proza. Dvyliktokė D. Žmėjauskaitė paskaitė savo kūrybos novelės „Tai bent skrydis“ ištrauką. Visus labai sujaudino G. Simonavičiūtės novelės „Kamilės diena“ ištrauka. Vakarą baigė bibliotekininkės: D. Gaivelienė perskaitė V. Spudo eilėraštį „Pušys“, V. Kondratenko padėkojo visiems kūrėjams ir klausytojams, palinkėjo visiems gražių ir prasmingų artėjančių švenčių, padėkojo vakaro rėmėjams: „Brodvėjaus“ kepyklėlei, gėlių parduotuvei „Vijolė“, administracijai už pagalbą, rengiant vakarą. Nors kūrybos vakaras tęsėsi beveik dvi valandas, tačiau neprailgo.

LAUKIANT KALĖDŲ...

Artėjant gražiausioms metų šventėms, norisi pabėgti nuo triukšmo ir sumaišties. O dar galvos skausmas dėl dovanų. Bibliotekos darbuotojai V. Kondratenko kilo puiki idėja pasimokyti puodelių puošimo meno. Idėja pasidalino su informatikos mokytoja J. Kvedariene, kuri maloniai sutiko padėti ir pamokyti visus, norinčius papuošti puodelius savo išmone ir rankomis.

img_1870 img_1876 img_1878 img_1888

Antradienį, gruodžio 6 dieną, pusę šešių į skaityklą rinkosi maži ir dideli Lizdeikos gimnazijos bendruomenės nariai. Džiaugiamės, kad atvyko tikybos mokytoja I. Zabulienė su dukra Saule ir sūnumi Vakariu, 2A klasės mokinės R. Hokušaitės mama su mažąja sesute, 3A klasės mokinė J. Ūsaitė, prancūzų kalbos mokytoja L. Brobaitienė, psichologė R. Maselskienė, informatikos mokytoja J. Kvedarienė ir bibliotekos darbuotojos. Vakaras prasidėjo Adventinio vainiko kūrimu. Kad būtų jaukiau įžiebėme žvakes ir nusiteikę kūrybai susėdome prie bendro stalo puošti puodelių. Mokytoja J. Kvedarienė papasakojo apie priemones, kuriomis galima buvo dekoruoti puodelius, parodė paveikslėlius, kuriais buvo galima pasinaudoti, bet susirinkę entuziastai patys buvo labai kūrybingi ir puodelius papuošė įdomiai ir žaismingai. Vakaras neprailgo. Visi buvo patenkinti savo darbeliais, džiaugėsi, kad atsirado idėjų Kalėdinėms dovanoms. Apžiūrėję ir pasigrožėję savo dirbiniais, pasidžiaugėme maloniai praleistu laiku.

Daiva Gaivelienė

LAPKRITIS

lapkritis_1

J. Ivanauskaitei – 55 (2016 m.). Lietuvos prozininkė, eseistė, poetė, dramaturgė, dailininkė, keliautoja. Viena žymiausių XX a. pab.–XXI a. pr. Lietuvos rašytojų. Bibliotekoje paruošta paroda.

lapkritis_2

Akimirkos iš Šiaurės šalių bibliotekų savaitės

lapkritis_3lapkritis_4

2016 m. lapkričio 14–20 d. Lizdeikos gimnazijoje vyksta Šiaurės šalių bibliotekų savaitė, jos metu skaitykloje paruoštas stendas apie šiaurės šalis, o bibliotekoje paruošta paroda Šiaurės šalių Nobelio premijos laureatams.

lapkritis_5

Skaitykloje parengta 3A klasės mokinės G. Jurgaitytės piešinių paroda, kuri pritraukė nemažą lankytojų susidomėjimą.

Patyčių dėžutė
Reklaminis skydelis
Kuriame Lietuvos ateitį
Reklaminis skydelis
FR
Reklaminis skydelis
Elektroninis dienynas
Reklaminis skydelis
Apklausa
Ką pirmiausia reikėtų daryti, kad gerėtų Tavo mokymosi pasiekimai?
 
LAMA BPO
Reklaminis skydelis
Jaunimo linija
Reklaminis skydelis
Mukis
Reklaminis skydelis
Lankytojai
mod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_countermod_vvisit_counter
mod_vvisit_counterŠiandien4
mod_vvisit_counterVakar0
mod_vvisit_counterŠią savaitę4
mod_vvisit_counterŠį mėnesį4