Lizdeikos gimnazijos ugdymo plane numatytą Lietuvos kultūros paveldo pažinimo dieną 2B ir 3R klasių mokiniai vyko ieškoti Renesanso ženklų į Kėdainius – miestą, nuo XV amžiaus vidurio tapusį didikų Radvilų nuosavybe, 290 metų valdytą, puoselėtą: Radvilos sumanė, savo lėšomis įsteigė bažnyčią, rotušę, gimnaziją, kurią vylėsi paversti universitetu. Gilinimasis į Renesanso epochą šiuo metu ypač svarbus trečiokams, skaičiusiems Jono Radvano herojinį epą „Radviliada“, kitus senosios Lietuvos raštijos tekstus – konteksto išmanymas, siejimas su literatūros kūriniu, rodo platų gimnazisto išprusimą, išsilavinimą.
Pirmiausiai lizdeikiečiai vaikščiojo po Kėdainių senamiestį – valstybinės reikšmės urbanistinį paminklą, vieną iš septynių senamiesčių Lietuvoje, klausėsi turizmo ir informacijos centro gidės Jūratės Nekrašienės pasakojimo apie miesto įkūrimą, pavadinimo atsiradimą, reformacijos plitimą, Radvilų valdymo metus.
Kėdainių Didžiojoje Rinkos aikštėje pastatytas (skulptorius Algirdas Bosas) paminklas „Skrynia“. Skrynia simbolizuoja LDK iždą. Tai Jonušui Radvilai iš rusų užimto Vilniaus pavyko išgelbėti valstybės iždą ir didįjį antspaudą, t. y. daiktą, rodantį juridinę ir finansinę valstybės galią. Lietuvos sostine kuriam laikui tapo Kėdainiai. Virš skrynios iškilęs LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos biustas, iškalti Kristupo Radvilos Perkūno ir Kristupo Radvilos II bareljefai, daug kitų istorinių ženklų.
Atėję į Senosios ir Didžiosios gatvių sankryžą, apžiūrėjo, aplankė evangelikų reformatų bažnyčią. Tai maldos namai be paveikslų, skulptūrų, aukso. Altoriuje – tik stalas, kryžius, žvakės; ant sienos užrašas „Vienam Dievui garbė“. Trečiokai prisiminė istorinį kultūrinį pirmųjų knygų lietuvių kalba atsiradimo kontekstą – reformatai – rašto žmonės, kiekvienas skaitė Bibliją; skirtingai nei katalikai, tikėjimo tiesų mokėsi iš knygų, kada neraštingiems katalikams dvasininkai Dievo žodį aiškino pasitelkdami vaizdus.
Toje pat bažnyčioje apžiūrėta vienintelė Lietuvoje sutvarkyta aukščiausio rango didikų kapavietė – kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Gidė Jūratė papasakojo apie savo patirtį – 2001 metų pradžioje restauratoriams padėjo rengti atnaujinimui kunigaikščių šeimos narių: Mikalojaus, Jurgio, Elžbietos ir Stepono, mumijas, sarkofagus. Sunku patikėti, kad sovietmečiu bažnyčia buvo paversta sporto sale; gyventojai žaidė krepšinį, treniravosi.
Kitas Renesanso ženklas Kėdainiuose – XVII amžiaus rotušė – pastatas, kur yra miesto valdžios atstovai, – viena iš trijų Lietuvoje (kitos dvi – Vilniuje ir Kaune), vienintelė Renesanso stiliaus. Toks pastatas rodo miesto reikšmingumą, autoritetą, įtaką, gerą vardą. Rotušės rūsyje buvo įrengtas kalėjimas, miesto budelio kambarys. Kėdainių budelį valdininkai skolindavo net sostinei Vilniui; ten už 30 auksinių jis nukirsdindavo nuteistų vagių galvas.
Mokiniai užsuko ir į garsiąją Kėdainių Šviesiąją (Jonušo Radvilos lotyniškai pavadinta Gymnasium Illustre) gimnaziją. Mokyklos rūsiuose veikė spaustuvė, kurioje buvo išspausdintas svarbiausias XVII amžiaus evangelikų reformatų leidinys lietuvių kalba „Knyga nobažnystės krikščioniškos“. Radvilos labai rūpinosi jaunų žmonių švietimu – skyrė pinigų mokyklai išlaikyti, mokinių maistui bei knygoms. Neturtingus, bet gabius rėmė miesto turtingieji. Jaunuolius, kurių gabumai išryškėdavo gimnazijoje, siųsdavo mokytis į užsienį.
Galiausiai lizdeikiečiai gimnazistai nuėjo į Krašto muziejų, apžiūrėjo eksponatų parodas, stendus, kur patys lankytojai nustato, ką nori matyti, kokį turinį skaityti. Sustojo prie stiklinio skydo „Kėdainių ryšiai su pasauliu“. Tai interaktyvus žemėlapis – stendas, kuriame galėjo modeliuoti keliones, pamatyti, kokiais ryšiais ir su kuo Kėdainiai buvo susiję XVII–XVIII amžiuje. Muziejininkė, edukatorė Regina Adomaitienė nuvedė prie maketo „Kėdainių aukso amžius miesto gyventojų pasakojimuose“. Čia apie miestą pasakojo modeliai – septyni to laikotarpio Kėdainių gyventojai: reformatų ir liuteronų kunigas, katalikė, škotas, gimnazistas, šuo ir žydas. Gimnazistai matė gyventojų skulptūrėles konkrečioje miesto vietoje – makete. Kėdainių aplinka atkurta naudojant šiuolaikines informacines technologijas – kompiuterinę 3D animaciją. Vėliau vyko pamoka „Kėdainių miestietiškoji kultūra“. Trečiokai supažino su Renesanso ir Baroko epochos literatūra, miestiečių apranga, atliko praktines užduotis. Muziejuje suteikta galimybė apsirengti Renesanso stiliaus turtingų miestiečių rūbais; rašyti žąsies plunksna, gauti kunigaikščio privilegijuoto piliečio liudijimą. Svarbiausia – grupei gimnazistų teko paskaityti senosios Lietuvos literatūros autorių tekstų: ištraukų iš Jono Radvano herojinio epo „Radviliada“, dvaro poeto Danieliaus Naborovskio eilių, kitų.
Lizdeikiečiai antrokai ir trečiokai tikroviškoje aplinkoje pažindami kultūros paveldą sukaupė Renesanso literatūros ir kultūros žinių, gebės kūrybiškai atskleisti literatūros ir istorijos sąsajas pamokose.
Lizdeikos gimnazijos mokytoja Alvydė Panova
