XXI amžiuje dažnai skundžiamės laiko stoka, vis lekiam, skubam, vienus darbus nudirbę puolame prie kitų, tad vis dažniau iškyla bendravimo problema. Net su namiškiais vis mažiau bendraujame. Tėvai nesupranta vaikų, šie kaltina tėvus. Ypač tai aktualu paauglystės laikotarpiu, tad sumanyta birželio 6 d. organizuoti netradicinį Lizdeikos gimnazijos pirmokų ir antrokų tėvų susirinkimą. Direktorės pavaduotoja Ž. Onaitienė tik trumpai priminė, ką dar reiktų nuveikti šiais mokslo metais ir mokiniams, ir jų tėveliams, istorijos mokytoja O. Savickienė apžvelgė, kaip mes, lietuviai, atrodome Europos kontekste, lietuvių kalbos mokytoja G. Dauneckytė papasakojo apie tėvų ir vaikų santykius lietuvių liaudies patarlėse ir priežodžiuose, ko galėtume pasimokyti iš protėvių. Kultūros rūmų folkloro ansamblis „Aidija“ savo dainomis, šokiais ir žaidimais išjudino ne tik tėvus, bet ir vaikus. Jei renginio pradžioje nedrąsu buvo, tai pabaigoje šoko, žaidė žaidimus beveik visi. Smagu, kai visi – tėvai, mokiniai, mokytojai, tampa lygiaverčiais dalyviais. Netgi kaitra neišgąsdino – nusibraukę prakaito lašus, visi toliau mokėsi liaudies žaidimų. Džiugu, kad gal kiek pradžioje skeptiškai nusiteikęs jaunimas taip noriai įsitraukė į veiklą, jiems nenusileido jų tėveliai. Nepastebimai pralėkė tos valandos ne prie televizoriaus, kompiuterio ar spaudant telefono mygtukus, o jaučiant savo rankoje draugo rankos šilumą, apsikabinus tėtį ar mamą, suglaudus pečius su mokytoja. Tiesiog organizuota bendruomenės vakaronė, kur, anot Dž. Orvelo, visi lygūs ir tarp lygių nebuvo lygesnių.
Gintauta Dauneckytė
