Pilnas miesto to,
Kas žmogui svarbiausia, –
Noro ir laisvės.
Stoviu ant tilto,
Matau, kaip tolsta šansas
Sugrįžti namo…
Gatvėm nubėgo
Vaikai plačiom šypsenom –
Noriu jausti tai…
Grįžtu pas tave
Su mintimi – nugrimzti
Jūros gelmėse…
Jau kiemas baltas,
Atsispindintis sniegas –
Tai švenčių metas.
Snaigės naktyje
Paliečia mano akis
Šokdamos viltį.
Traukinys dunda,
Greit sulėtinu žingsnius –
Nubėga šiurpas.
Seni griuvėsiai,
Dangus verkia palengva
Prisiminimai…
Danguje mėnuo,
Apgaubia rudens naktis –
Neleidžia pabust.
Ir kaipgi aš jau
Besibaigiantį rudenį
Galiu paleisti?
Galvoje suksis
Mintys lyg klevo lapai –
Sudžiūvę, rudi.
Kelio provėžos,
Nugultos rudens rasos,
Mus veda namo.
Pasimatavau
Žalią rugių suknelę –
Pabudau sapne.
Paparčio žiedą
Joninių naktį žalią
Svajoje radau.
Žvelgiant į dangų
Išlenda siluetas –
Pilnas tamsybės.
Ar bėgių miestas,
Primenantis gimtinę,
Pasiliks širdy?
Skrieja pro šalį
Šokančios mintys –
Pamirštu, kas aš.
Viskas pradžioje
Susideda iš dalių,
Tik ar tu žinai?
Purslų žaidime
Kviečia blyksnis iš toli –
Sūkury smengu.
Negyvos kopos
Egzistuoja paslapty –
Ramybę kužda.
Kol badai pirštu, –
Gyvenimą gyvenu,
Laisvę pajuntu.
Sapne su tavim
Ribos užbrėžtos griežtai –
Atmerkiu akis.
Perdega ugnis,
Bejėgis laikas tirpsta
Greitame tempe.
Pėdsakais seku,
Beribis dangus kviečia
Kilti į viršų.
Pilki debesys
Lėtai sklando danguje –
Arti nežinia.
Besitęsiantis
Gyvenimo spektaklis
Didybe dvelkia.
Raudonos lūpos
Junta magijos skonį –
Neatsispiria.
Saulėje plaukia
Pamirštas jausmų šokis –
Vejas šilumą.
Mėnulio šviesa
Žadina mano mintis –
Neleidžia pabust.
Sukas naktyje
Snaigės, mano akyse
Šoka palengva…
Plevena plaukus
Atšiaurus šiaurės vėjas –
Baime pakvimpa.
Lelijos žiedas,
Stebintis danguj žvaigždes,
Iš lėto skleidžias.
Kylančios rankos
Stiebiasi svajonės link –
Nepasiduoda.
Ežero dugne
Gyvenanti paslaptis
Įtraukia mane.
Miesto atspindį
Blankiame sapne regiu –
Verkia dangus.
Atsiprašau už
Savas klaidas, kurios
Tarp mūsų maišos.
Mamos kvepalai
Vis primena vaikystę –
Norisi sugrįžt.
Nuvyto gėlės,
Esančios ant palangės, –
Vienatvės jausmas.
Mėlynos akys
Lėtai grimzta raukšlėse –
Bėgantis laikas.
Įšalus žemė
Bando lėtai atgimti –
Pumpurai sprogsta.
Nuotraukų drožlės
Skęsta murzinoj baloj –
Mūsų praeitis.
Balti patalai
Leidžia jausti šilumą –
Nenoriu išlipt.
Susitikime
Paskutinį kartą čia,
Mūsų širdyse.
