Lizdeikos gimnazijoje jau trečius metus tęsiasi istorijos, pilietiškumo projektas „Praeities herojai“, kurio tikslas domėtis pasaulio, šalies, savo krašto istorija, atrasti praeities herojus, kurių gyvenimas, veikla, kova mums kalba apie vertybes ir padeda formuotis įvairiapusiškam požiūriui į istoriją. Herojus – tai žmogus, kuris savo asmenybe, atliktais veiksmais aukština savo ir aplinkinių vardą. Šiais laikais ši sąvoka kiek pakito, bet pagrindinė jos reikšmė išliko tokia pati – aukotis dėl gėrio. Šiuolaikiniame pasaulyje jauniems žmonėms svarbu žinoti praeities herojus, kurie įkvėptų siekti gėrio, padėtų formuotis asmenybėms.
Šiais mokslo metais gimnazistai kūrė Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų srities Algimanto apygardos praeities herojų įkvepiančias istorijas atskleisdami jų gyvenimo ir pasiaukojančios kovos kelią istorijos vingiuose. Domėjosi Svėdasų krašto herojų istorijomis, Algimanto apygardos štabo bunkerio herojų Antano Slučkos-Šarūno, Antano Starkaus-Montės, Juozo Leškio-Algio, Stasės Vigelytės-Živilės, Birutės Šniuolytės-Idos, Aleksandro Matelio-Audenio likimais Šimonių girioje. Edukacinės kelionės metu mokiniai lankėsi Svėdasuose, Algimanto apygardos štabo bunkerio vietoje Šimonių girioje, herojų amžino poilsio vietoje Adomynės kapinėse.
Šimonių giria 1949 metų rudenį buvo tyli, tarp medžių kamienų, giliai po žeme įrengtame bunkeryje savo dienas leido tie, kuriems Tėvynės laisvė buvo brangesnė už gyvenimą. Gimnazistai pasakojo apie lemtingą rytą, išaušusį 1949 metų lapkričio 1 dieną, Visų Šventųjų dieną, kai žmonės kaimuose degė žvakutes ant artimųjų kapų. Šimonių girią apsupo šimtai sovietų okupacinio režimo karių, kurie susprogdino bunkerį, o įgriuvusios lubos palaidojo jaunystę, svajones ir ryžtą. Mokinių sukurtos herojų istorijos byloja, kad jaunystę paaukoję herojai per savo trumpą gyvenimą žygiavo įveikdami didžiausius pavojus, kad neštų viltį kitiems, net ir bunkeryje žmogus gali likti laisvas.
Pasakodami įkvepiančias herojų istorijas gimnazistai pažymėjo, kad nors sovietinio okupacinio režimo tikslas buvo įbauginti žmones, tačiau neįvertino vieno dalyko, baimė praeina, o pagarba didvyriams lieka. Šiandien jų vardai iškalti paminkluose, o palaikai ilsisi Adomynės kapinėse. Pristatydami Stasės Vigelytės-Živilės gyvenimo ir pasiaukojančios kovos istoriją teigė: ,,Ji liko Šimonių dvasia – jauna mokytoja, kuri savo krauju įrašė svarbiausią pamoką į tautos atmintį: laisvė nėra duotybė, ji yra auka“.
Kalbėdami apie herojus, jų gyvenimo ir kovos istorijas mokiniai pabrėžė, kad svarbu suprasti, jog tai buvo paprasti žmonės, tiesiog žmonės, kurie tam tikru metu pasirinko atsakomybę.
Algimanto apygardos štabo bunkerio herojų žūties vietoje, pagerbiant jų atminimą nuskambėjo 4J klasės gimnazistės Augustinos Janušauskaitės atliekama Lietuvos karininko Valerijaus Šerelio daina ,,Skylutė šalme“. ,,Aš žadėjau sugrįžti, bet matyt melavau. Aš žadėjau rašyt, bet juk neparašiau. Aš žadėjau mylėt, bet dabar negaliu. Nes aš pats nežinau ar dar gyvas esu“.
Taigi, 2026 metų rugsėjo 24 diena ūkanotoje Šimonių girioje buvo tylu, mokiniai jaukiai kartu su mokytoja Inga Zabuliene, skanaudami kvapnią arbatą, kalbėjosi apie padegintos juodos duonos plutos partizanišką kavą, kiškio kopūstų, grybų sriubas, bulvių košę, paskanintą spirgučiais. Gimnazistai susipažino su Vytauto Didžiojo karo muziejaus archyvuose surinkta medžiaga apie maistą to meto sąlygomis, jo paruošimą bei didžiausią skanėstą – sūrį, kurį ir skanavo po Šimonių girios egle.
Dalyvaudami projekte gimnazistai įsitikino, kad praeities herojų gyvenimo, kovos ir mirties istorijos gražiausi Tėvynės meilės, pasirengimo aukotis dėl savo tautos ir tėvynės pavyzdžiai. Tautos praeitis yra svarbi dabarčiai, nes ji ugdo mūsų istorinę atmintį. Žinodami savo tautos istoriją – mes parodome didžiulę pagarbą ir meilę praeities herojams, kurių istorijos puslapiuose išties yra nemažai.
Danutė Bitytė, Lizdeikos gimnazijos istorijos ir pilietiškumo mokytoja
