Praeitą penktadienį 2HG ir 3B klasių gimnazistai su keliais draugais bei dviem mamomis, pakviesti mokytojos Alvydės Panovos, vyko į Vilnių, į magiškąjį Keistuolių teatro spektaklį „Varnas“.
Prieš spektaklį lizdeikiečiai spėjo susipažinti su Nobelio premijos laureato, visame pasaulyje garsaus kovotojo už žmogaus teises ir laisves Andrejaus Sacharovo gyvenimu. Perskaitė mokytojos paruoštus lapus su išdėstytais biografijos faktais, peržvelgė nuotraukas. Tai svarbu buvo padaryti, kadangi šalia Spaudos rūmų, kur įsikūręs Keistuolių teatras, yra Andrejaus Sacharovo vardo aikštė. Deja, nė vienas kalbintas vilnietis, ėjęs iš darbo Spaudos rūmuose, negebėjo parodyti atminimo ženklo – Sacharovo suolelio.
Sustota prie kitos svarbios vietos – Spaudos rūmų paradinio įėjimo. Pagrindinį įėjimą lemtingomis 1991 metų sausio dienomis gynė žmonės, susikibę į grandinę. Sovietų kariuomenės tankai apsupo, kareiviai užgrobė Spaudos rūmus. Gynėjas Vytautas Lukšys, užsilipęs ant stogelio virš centrinio įėjimo, priešgaisrine žarna purškė vandenį į kareivius. Jis buvo pašautas. Kulkų žymės išliko rūmų sienoje virš įėjimo. Prie įėjimo lizdeikiečiai ir nusifotografavo, Sausio 13-ąją vėl mokyklos languose degs atminimo žvakeles.
Patekę į po rekonstrukcijos atnaujintas Keistuolių teatro erdves, laukė spektaklio „Varnas“ – Carlo Gozzi commedia dell’arte. Puikųjį vaidinimą dar 2015 metais pastatė režisierius Aidas Giniotis, kostiumus, minimalistišką scenos vaizdą sukūrė šio teatro dailininkė Ramunė Skrebūnaitė.
Tik prasidėjus vaidinimui, į sceną išėjus puikiesiems Keistuolių teatro aktoriams, jiems prabilus, žiūrovams užėmė žadą nuo paslaptingo vaizdo, įtempę klausą „gaudė“ viešojo Lietuvos gyvenimo aktualijas, kritiką, įterptas į tekstą, – meniškiausia kalba perteikiamus žemiškus dalykus. Pats tekstas – juokų, šmaikštavimų, erzinimų lavina. Vaidinime susipina antikinės komedijos personažai, viduramžių karnavalų elementai, puikiai pritaikyta muzika.
Žemėlapiuose nepažymėto Frattombrosa miesto karalius Millo nušauna varną, kuris ištaria baisią pranašystę. Ji lemia visą tolesnį Millo ir jo brolio Jennaro gyvenimą; įrodoma, jog meilė nebijo jokių pavojų. Į šiurpių ir juokingų įvykių siautulį įtraukti žiūrovai pritardami plojo, švilpė, ašarodami juokėsi, imitavo varpo ir kitokius garsus.
Spektaklį vertėjo žiūrėti vien todėl, kad vaidino aktorius Mantas Zemleckas, apdovanotas trimis Auksiniais scenos kryžiais, – karalius Millo, Judita Urnikytė – princesė Armila nuo pat pastatymo pradžios; aktorius bei režisierius Justas Tertelis – Brigela, aktorius, dainuojamosiso poezijos atlikėjas Dalius Skamarakas – Pantalonė, kiti.
Gimnazistai jau sakė – važiuos naujų patirčių teatre ieškoti, nes tik jame vaizdžiausiai perteikiami žmogaus likimas, jausmai.
Mokytoja Alvydė Panova, mintimis pasidalinus Beatričei Bagūnaitei, Vestinai Veseliauskaitei, Arnui Simonavičiui
